Bėk nuo vyro, jeigu jis tau sako šią frazę

(3)

Gyvenimas su tokiu vyru niekada neturės laimingo scenarijaus...

Kada susipažinau su savo būsimu vyru, man buvo 19 metų – ką tik po mokyklos, atvykusi į sostinę studijuoti. Jis buvo vyresnis, perkopęs 30 metų slenkstį. Savimi pasitikintis, verslus, labai vyriškas ir ryžtingas. Matyt tai mane, jauną ir gal kiek naivoką merginą, ir papirko.


Susituokėme po metų, kuomet sužinojau, kad laukiuosi. Jaučiausi labai laiminga, nes vaikelio abu norėjome. Vyro paskatinta mokslus kuriam laikui sustabdžiau – nemaniau, kad pajėgsiu susidoroti, o šeimai norėjosi skirti visą savo dėmesį.


Gyvenome tikrai gražiai, finansiniai reikalai taip pat vis gerėjo. Vyras pradėjo kalbinti dėl dar vieno vaiko – esą labai gerai, kai tarp brolių ir sesių nedidelis amžiaus skirtumas. Pastojau antrą kartą. Pirmasis nėštumas buvo labai lengvas, tad tikėjausi grįžti atgal į studijas. Tačiau vyras atkalbėjo – mažajam dabar labai reikia mamos dėmesio, o ir dėl nėštumo esą nereikėtų persitempti. Galiausiai susilaukėme ir trečiojo vaiko. O mokslams laiko vis neatsirasdavo.


Kaip suprantate, jokios darbo patirties taip pat neturėjau. Buvau tiesiog mama. Kai vyrui užsiminiau, kad norėčiau kur nors įsidarbinti, jis bandė mane atkalbėti – vėl aiškino, kad svarbiausi dabar yra vaikai. Šį kartą taip lengvai nepasidaviau, užsispyriau pagaliau ištrūkti iš namų ir pradėti savo gyvenimą.


Būtent tuomet man atsivėrė akys: mano vyras kardinaliai pasikeitė. Jis nenorėjo, kad studijuočiau, nenorėjo, kad pradėčiau dirbti. Jis taip priprato, kad esu namų šeimininkė, kad kitokios manęs negalėjo net įsivaizduoti. Jeigu tiksliau, kitokia aš jam nebuvau reikalinga.


Iš pradžių jis bandė manipuliuoti vaikais, paversti mane bloga ir nerūpestinga mama. Vėliau sekė emocinis smurtas ir nuolatinis menkinimas – aš pernelyg kvaila, kad baigčiau universitetą, aš nieko nemokanti, todėl nerasiu darbo. Galiausiai bandė mane sustabdyti šantažuodamas finansiškai – grasino, kad viską pasiims ir paliks mane pliką basą.


Labai džiaugiuosi, kad nepabijojau ir išėjau pati. Kartu su vaikais persikrausčiau į nuomojamą butą (ačiū finansiškai padėjusiems tėvams), jau kitą savaitę susiradau darbą – paprastą, bet garantuojantį bent minimalias pajamas. Turėjau labai daug vidinio ryžto judėti į priekį ir įrodyti visam pasauliui, kad aš nesu niekas, kad aš galiu pasirūpinti savo vaikais ir pati savimi.


---


Gyvenime yra daugybė pavyzdžių, kada iš pažiūros laimingi santykiai ima ir sugriūna. Viskas, ką tiek laiko kūrei, išnyksta per akimirką. Ir atsiremti tu gali tik į save. Prieš tai buvusi istorija – tik viena iš tūkstančių, turinčių laimingą pabaigą. Mes žinome, kad Diana* dabar laiminga. Baigusi universitetą, sugebėjusi padaryti karjerą ir kartu su antruoju vyru pradėjusi nuosavą verslą. Tačiau daugybė moterų, atsidūrusių Dianos vietoje, neranda savyje drąsos pradėti viską nuo nulio. Savo gyvenimus jos aukoja vyrams, nuo kurių yra priklausomos. Jos leidžiasi žeminamos, menkinamos ir išnaudojamos. Kažkada gyvenime jos naiviai patikėjo gražia ateities pasaka ir paaukojo pačios save.


Todėl bėk nuo vyro, kuris tau sako, kad mokslai palauks, kad dirbti neverta. Bėk nuo vyro, kuris tave stabdo, o ne skatina. Tai tipinė manipuliatorių, psichologinių prievartautojų ir despotiškų vyrų taktika, įsukanti tave į beviltiškumo ratą, kuriame tu galiausiai turėsi tik du kelius: gyventi pagal jo taisykles arba likti be nieko.


Visuomet prisimink: tavimi tikintis vyras padarytų viską, kad tu atrastum laiko tobulėjimui. Todėl bėk nuo vyro, kuris tave nuvertina. Šalia jo tu niekada nepakilsi. Jis padarys viską, kad tu negalėtum to padaryti.


*Vardas pakeistas

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis