Kaip nepasimesti pažindinantis su nauju vaikinu

Vos tik Jį išvysti, pasitikėjimas savimi pradeda tirpti greičiau nei cukrus kavos puodelyje. Raudonuoji, mikčioji, gokčioji, akmenėji. Kodėl akiratyje pasirodžius vyrui pradedi elgtis kaip visiška idiotė?

Regis, visiškai normalu nervintis kalbant auditorijai ar pristatant darbo rezultatus vadovybei. Šia tema daug garbingų psichologų prirašė dar daugiau patarimų. Bet kodėl tose studijose tiek mažai dėmesio skiriama, pavyzdžiui, pirmajam pasimatymui ir siaubingam drebuliui, kurio niekaip nepavyksta numalšinti atsidūrus šalia laaabai patinkančio vaikino?


Juk šiuo atveju pristatai ne kokius nors banalius praėjusio ketvirčio rezultatus, o save — pačią brangiausią būtybę pasaulyje! Kodėl taip vengiama paaiškinti, kaip čia taip nutinka, kad per kokią nors konferenciją savo trumpa bei energinga kalba sukeli aplodismentų audrą ir susižavėjimo bangą, o per pasimatymą staiga netenki žado, ne tik neįstengi suskelti šimtą kartų girdėto anekdoto — net ir kavos nesugebi išgerti ja neapsilaisčiusi (laimė jau vien tai, jei bent vaikino neapipili).


Kurgi dingo ta savimi pasitikinti, racionali mergina iš kasdienybės? Ką slepia tie nekoordinuoti judesiai ir nenuspėjamas elgesys? Kalbinti psichologai neguodžia: tai — ne šiaip koks drovumas, o kur kas didesnės psichologinės problemos. Kitaip tariant, kavos sugadinta mėgstama suknelė — mokestis už galimybę pagaliau išsiaiškinti, kodėl tau taip sudėtinga būti natūraliai ir atvirai su vyru.


Keistai, negrabiai, o kartais net pavojingai elgtis (oi, karšta kava šliūkštelėjo jam ant kelnių!) mes pradedame iš baimės būti atstumtos. Bijome, siaubingai bijome nuvilti naująjį pažįstamą ir tarsi tyčia darome viską, kad pirmasis pasimatymas liktų ir paskutinis. Viena tokio keisto elgesio priežasčių — nepatenkintas poreikis būti gerai vertinamoms. Ak tas meilės deficitas! Dėl jo kaltinti gali tėvus — kad jie pirmaisiais tavo gyvenimo metais kažkodėl šykštėjo tau šilumos bei dėmesio.


Nebevikri gali tapti ir iš drovumo ar gėdos. Mat tada imi manyti, jog natūralūs tavo veiksmai yra niekam tikę, atgrasūs. Ir vėl ta pati daina: taip dažniausia elgiasi žmonės, kurie vaikystėje buvo nuolat kritikuojami, stabdomi, aptarinėjami, smerkiami. Taigi jei jauti, kad per pirmąjį pasimatymą pradedi elgtis kaip lengvai išprotėjusi, primink sau: teigiamai save įvertinti gali tik tu. Ir ta savivertė visiškai nepriklauso nuo to, ką apie tave mano vyras. Net jei jis atrodo kaip Justino Timberlake'o ir Roberto Pattinsono hibridas.


Imkime ir panagrinėkime, kaip konkrečiai pasikeičia tavo elgesys šalia patinkančio vaikino ir ką daryti, kad vėl taptum savimi.


Ir čia prisėlino paralyžius


Naujojo pažįstamo draugijoje staiga virsti Buratino pussesere. Ne, nosis čia niekuo dėta — tiesiog imi panėšėti labiau į malką nei į moterį. Net vien galvą pasukti norėdama sukiesi visu korpusu, nes kitaip nieko neišeina. Maža to, kaklas pradeda tirpti, o rankos nebeklauso sveiko proto komandų. Kas gi tau nutiko — normaliai, žaviai merginai? Tu nesugebi atsipalaiduoti.


Tramdyti emocijų proveržius esame mokomi vaikystėje. Pameni — nebėgiok, nesisukaliok, elkis gražiai? Ilgainiui šios komandos virsta vienu dideliu draudimu — draudimu atsipalaiduoti. Vaikai, kurie kadaise nuolat būdavo statomi į vietą, ir suaugę vengia paisyti savo tikrųjų poreikių, o kūnas tokiais atvejais patiria stresą ir nustoja klausyti. Jis tarsi apmiršta laukdamas stiprių emocijų. Tokį paralyžių galima paaiškinti ir fiziologiškai. Stipriai susijaudinę paprastai kvėpuojame paviršutiniškai, todėl sutrinka galūnių aprūpinimas deguonimi, ir šios išdavikiškai sustingsta.


Susigrąžink save! Likus 40 minučių iki ėjimo pro duris, išjunk telefoną, patogiai atsisėsk, ištiesk nugarą ir susitelk į kvėpavimą. Pajusk, kaip kilnojasi tavo krūtinės ląsta. Pamėgink kvėpavimą kiek sulėtinti ir pagilinti. Nepersistenk — procesas turi rutuliotis natūraliai. Netrukus pastebėsi savo būsenos pokyčių: užplūs ramybė, pasijusi stabiliau, tvirčiau.


Ei, slėpkimės!


Esama moterų, kurios vyro akivaizdoje pajunta nenumaldomą norą slėptis. Atsisėsti taip, kad kuo mažiau matytųsi. Ir tau atrodo, kad vaikino žvilgsnis negailestingas kaip prožektoriaus šviesa, kuri, deja, išryškina visus kūno trūkumus ir nelygumus: tu kūpriniesi, kad paslėptum krūtis, kryžiuoji ant jų rankas, tempi žemyn sijoną ir suki šalin akis? Dažniausia taip elgiasi moterys, kurioms kadaise trūko motinų palaikymo arba šios nebuvo joms teigiamas pavyzdys. Kita vertus, gali būti ir taip, kad tėtis vylėsi iš tavęs nulipdyti savo kopiją, arba atvirkščiai — pernelyg mažai tavimi domėjosi.


Susigrąžink save! Deja, tokiu atveju nepakanka žiūrint į veidrodį tūkstantį ir vieną kartą ištarti: esu pati gražiausia ir nuostabiausia. Ne tik su savo kūnu, bet ir su moteriška esybe tave sutarti išmokys psichoterapijos seansai ir sportas — joga, Pilateso pratimai (šie ypač gerai mažina stresą — jau po poros savaičių ištiesi pečius).


Ledo karalienė


Pakanka vaikinui tave apkabinti, net vos prisiliesti, ir tavo kūnas nueina pagaugais, tu staiga pastyri, gal net atšlyji trokšdama, kad tas žmogus atsidurtų kuo toliau, nors, po velnių, jis tau beprotiškai patinka! Šio scenarijaus pabaiga dažniausia liūdna: vaikinas tokį elgesį palaiko jei ne priešiškumu, tai bent jau akivaizdžiu nenoru toliau bendrauti. Ir į antrąjį pasimatymą nebekviečia. Nesikrimsk. Psichologų nuomone, tiesiog tavo asmeninio komforto zona kitokia nei aplinkinių. Elgesiu transliuoji ne griežtą ne, o švelnesnį ne dabar. Tai normalu, nes visų suartėjimo greitis skirtingas. Ypač jei bandoma pereiti į tokią intymią sferą, kai galimi prisilietimai. Kita vertus, turėtum atsižvelgti į šią savo ypatybę kurdama santykius.


Susigrąžink save! Jei nesi pasirengusi fiziniam kontaktui, aiškiai tai ir parodyk. Mandagiai! Per pokalbį atkreipk dėmesį, kokiu atstumu nuo pašnekovo būdama jautiesi patogiai. Kai ta riba bus peržengta (tai suprasi iš kūną apėmusios įtampos), šiek tiek atsitrauk. Pašnekovas nesąmoningai supras šį signalą ir atšlis (aišku, jei nenori sukelti tau nepatogumų). Dėl viso pikto paaiškink savo veiksmus — pasakyk, kad šiuo metu nesi pasirengusi apkabinimams, tačiau džiaugtumeisi, jei pamažu suartėtumėte. Jei atmosfera tapo nejauki, tiesiai šviesiai paklausk, kada vėl susitiksite.


Kova su vėjo malūnais


Vos tik vaikiną susitinki — pradedi mosikuoti rankomis, apskritai atlieki katastrofiškai daug nereikalingų veiksmų: lyg prisukta gniaužai staltiesę, vartalioji servetėlę ar suki ant piršto plaukų sruogą. Įdomiausia, kad visa tai darydama puikiai suvoki: atrodai kaip psichopatė. Bet liautis negali. Nes kol ką nors veiki, jautiesi saugi, — todėl per pasimatymą ir dangstaisi gausybe monotoniškų gestų. Priežastis paprasta: milžiniško jaudulio apimta nebejauti psichologinės atramos.


Susigrąžink save! Kad atgautum atramą, pamėgink pajusti žemę po kojomis. Tiesiogine prasme: užplūdus nerimui lengvai judink pėdas spyruokliuodama nuo pirštų per visą padą — tai padės pasijusti stabiliau, patogiau. 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis