Kaip atstumti vaikiną, su kuriuo nematai jokios ateities

Kol vienos meldžia Visatos greičiau atsiųsti joms vyrą, kitos suka galvą, kaip atsikratyti gerokai įkyrėjusio gerbėjo. Manai, tai taip paprasta? Nė velnio!

Jis siunčia tau eiliuotas SMS žinutes, dovanoja gėlių, apipila komplimentais... Dauguma merginų tokius gerbėjus regi saldžiausiuose sapnuose. O tau tai — baisiausias košmaras. Tas vaikinas įkyrus, nuobodus ir apskritai — erzina tave. Įžūliai įsibrovė į tavo gyvenimą ir nė neketina išsinešdinti.


Žmonės šmaikštauja: jei prie tavęs kavinėje prieina nepageidaujamas vyriškis ir klausia, ar ta kita vieta prie tavo stalelio laisva, atsakyk: “Taip. Manoji irgi bus laisva, jeigu atsisėsite.” Jeigu vyras prisiekinėja: “Aš atiduočiau tau viską!” — nieko nelaukusi rėžk: “Pradėkime nuo banko sąskaitos.” Gal ir veiksmingi tokie metodai, kita vertus, reikėtų atsižvelgti ir į situaciją. Kad ne itin šiurkščiai, bet aiškiai jam parodytum: durys į tavo širdį užvertos aklinai.


Iki pasimatymo? Atia!


Paprasčiausia rėžti tiesiai šviesiai: Tu man nepatinki, tarp mūsų nėra ir negali būti nieko bendra, neskambink man, nerašyk SMS, apskritai pamiršk, kad egzistuoju. Vaikinas išnyks kaip tas mūsų klasiko apdainuotas dūmas. Net perpus švelnesnės tirados pakaktų, kad jis pasijustų gavęs smūgį žemiau juostos. Tačiau būna, kad negali taip imti ir pasiųsti žmogaus į tolumas. Tiksliau, baisu pasirodyti atžariai, nemandagiai, prastų manierų.


Štai čia ir padarai esminę klaidą: imi kvailai vaipytis ir svaidytis pernelyg painiomis užuominomis. Ir viena, ir kita vaikinui gali atrodyti kaip koketavimas. Viltis sušvyti, eiliuotos SMS virsta poemomis. Dar truputis — ir suskambės serenada po daugiabučio langais. Oi.


“Tu man labai patinki, esi puikus žmogus, geras draugas, bet mums nieko nepavyks”, — sako gerai išauklėta mergina, užuot liejusi paplavų kibirą ant nenoriu tavęs nė matyti gerbėjo galvos. Tas girdi tik pirmąją mandagaus sakinio dalį: jis toks geras, puikus, nuostabus, — vadinasi, reikia tik laiko, ir viskas pavyks. Kitaip tariant, jo smegeninėje įsijungia tautosakos retransliatorius: jei mergina sako galbūt, iš tikrųjų ji mano taip, reikia tik truputį pasistengti. Kaipgi kitaip — juk ji akivaizdžiai žaidžia žaidimą gal norėtum mane pagauti — bėgsiu taip, kad pavytum: sėdi visu kūnu palinkusi į priekį ir tiksliai kas porą minučių pakedena plaukus. Jokios abejonės, ji tik sako ne — kūnas visa didele krūtine šaukia: Taip, taip, žinoma, taip!


Išvada? Vaikinas girdi ne tik tavo tariamus žodžius — jis geba suprasti ir kūno siunčiamus signalus. Jeigu tikrai nori jo atsikratyti, nepurtyk visų savo grožybių jam prieš nosį. Geriausia — sukryžiuok rankas ant krūtinės, atsiremk į kėdės atlošą ir kalbėk kaip mokytoja, kuri savo auklėjamus dešimtmečius ką tik užtiko su cigarete dantyse.


Negaliu ir nenoriu!


Esi tikra: į piktos klasės auklėtojos vaidmenį įsijausti nepavyks? Dar kartą gerai pasvarstyk, ar tikrai nori atsikratyti to poezijos ir floristikos entuziasto. Vyrai retai braižosi aplink aklinas duris — patikrink, ar kartais nebūsi ten palikusi plyšelio, pro kurį būtų galima įsmukti vidun.


Kiekvieno mūsų daugiabriaunis. Todėl visiškai tikėtina, jog viena tavo pusė nori tos Amūro aukos atsikratyti, o kita krykščia iš laimės ir ploja katučių, kad esi taip beatodairiškai ir be jokio išskaičiavimo mylima. Taigi iš pradžių turėtum susivokti, ką iš tiesų jauti, ir tik tada skelbti (arba ne) nuosprendį vaikinui. Priešingu atveju ir toliau siųsi jam dviprasmius signalus.


Širdies durys gali būti pravertos ir dėl kitos priežasties. Pavyzdžiui, gal tau nesąmoningai patinka vaidinti auką arba fatališką gražuolę, kuri nežino, kaip atsikratyti galvas dėl jos pametusių gerbėjų, — gal trokšti užuojautos, gal nori, kad pavydėtų tau draugės, ne tokios geidžiamos vyrų. O gal tiesiog knieti išsilieti. Kad susivoktum, kaip yra iš tikrųjų, pamėgink niekam (sau — taip pat) nesiskųsti ir neverkšlenti, kokia čia nelaimė tave ūmai ištiko, su niekuo neaptarinėk gerbėjo ir jau tikrai nekalbėk su juo pakeltu tonu. Taip elkis ne dešimt minučių, netgi ne dieną — mažiausia savaitę. Dar geriau — porą. Jeigu pavyks ištverti, vadinasi, problema — tikrai ne tu, o jis. Vaizdingai kalbant, tu tikrai bandai išgrūsti jį pro duris, o jis ima ir įlenda pro langą.


Skauda, bet kaip gerai


Mazochistų yra daugiau, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Ir jų galima sutikti ne tik specialiuose klubuose — paprastoje kavinėje, restorane, universitete, biure. Dar parke, kelionėje, namo laiptinėje. Žodžiu, visur. Atpažinti tokius žmones sunkoka — jie nevilki latekso kostiumų ir vietoj grandinėlių nesegi antkaklių. Botagėliu išperti irgi greičiausia nepaprašys. Žodžiu, turime omenyje ne sado-mazo aistruolius — labiau komplikuotą variantą: moralinius mazochistus. Juos nesunkiai galima demaskuoti iš elgesio.


Tu sąžiningai permąstei ir supratai: su tuo jaunuoliu jums tikrai ne pakeliui, jis tau visiškai nepatinka, labai aiškiai jam tai pasakei, bet jis vis tiek nuo tavęs neatstoja, vaikšto iš paskos ir zyzia kaip musė rudenį. Ojojoi, sveika patekusi į mazochisto akiratį!


Jeigu dar abejoji, ar tikrai yra taip, kaip tavo vaizduotė ir protas piešia, gali užduoti tam įkyriajam princui keletą klausimų. Pirmiausia paklausk, ar jis vaikystėje buvo griežtai auklėjamas. Greičiausia atsakymas bus teigiamas. O tada lyg tarp kitko pasiteirauk, ar jam gerai sekėsi bendrauti su kitomis merginomis. Ir beveik šimtu procentų tikėkis neigiamo atsakymo. Situacija aiški? Po šito mini egzamino iš esmės keisk veikimo taktiką: būk su juo ypač miela, girk už kiekvieną smulkmeną, kliedėk iš džiaugsmo, kai paskambins, o per pasimatymus liaupsink kiekvieną jo elgesio smulkmeną, net jei iš tiesų tave erzina šaukštelio skimbčiojimas jam maišant arbatą. Tikrai, kurių galų jis taip ilgai jį tame puodelyje makaluoja?


Bet kantrybės — truputis ištvermę lavinančių sceninių improvizacijų būtina: nė vienas save gerbiantis mazochistas ilgai neištvers tokio siaubingo elgesio. Vieną dieną (laukti, kol ji išauš, tikrai neprailgs) jis išnyks iš tavo horizonto — leisis ieškoti tinkamesnės merginos. Piktos, nervingos, agresyvios, o svarbiausia — negalinčios jo pakęsti. Tragedija, kaip smagu.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis