Romualdas Mačiulis: apie tobulas moteris ir žmonas vyrų akimis

Kiekviena moteris turi susikūrusi idealios žmonos vaidmenį, į kurį įsijaučia bent jau pirmais santuokos metais. Norėdamos įtikti ir patikti, mes įsisukame į tikrą lenktynių maratoną. Sąrašą papildžius vyro, giminės bei visuomenės reikalavimais, žmonos pareigos tampa slegiančia našta. Ką reiškia būti tobula žmona ir ar to apskritai reikia? Kaip santuokiniame gyvenime patirti kuo daugiau teigiamų emocijų? Savo įžvalgas pateikia sertifikuotas žmogaus elgsenos ekspertas Romualdas Mačiulis.

Ką moteryje turi atpažinti vyras, kad joje pamatytų savo būsimą žmoną?


Jeigu vyras taip teigia, dar nereiškia, kad moteris yra tobula ir kad taps žmona. Dauguma vyrų, jų tarpe ir aš, prikalba daug ko. Nenorėdami gyventi chaose, viskam suteikiame prasmę, visur įžvelgiame dėsningumus. „Aš ją pamačiau ir iškart žinojau“ – visų pirma, atmintis žmogui meluoja ir yra labai netiksli. Ar tikrai jis taip sakė? O gal tiesiog norėjo pasimylėti? Kiek kitoms taip kalbėjo? Tik istorija nutyli tai, kas neatitinka gražių norų. Didelė tikimybė, kad vyras pamatė ne moterį, o vienpusę jos iliuziją. Tai labiau susižavėjimas, visada pasibaigiantis atsiskleidus kitai moters pusei. Tada sutuoktiniai apsišlifuoja ir susibalansuoja arba teigia buvę apgauti. Ar tikrai ji taip pasikeitė po pirmo sekso, po santuokos, po vaiko? Niekas nepasikeitė – tiesiog atsivėrė akys.


Kokią moterį būtų galima pavadinti tobula žmona?


Visuomenei tobula žmona yra tik gera: nuolanki, visą laiką laukianti ir duodanti, besirūpinanti šeima ir namais. Dar ji turi būti palaikanti, neprieštaraujanti, leidžianti vyrui turėti savo gyvenimą. Vertinamos taupios moterys: grįžtant iš kelionės, jau ties Lenkijos siena, tokia pataria neimti viešbučio, nes „namai netoli – juk galima ir mašinoje numigti“. Kolektyvinėmis visuomenės vertybėmis tampa tai, ko labiausiai trūksta. Kadangi vis dar gyvename ekonomiškai atsilikusioje valstybėje, svarbus ekonomiškumas. Moteris į idealų vyrą projektuoja gebėjimą uždirbti ir namie tada bando iš to kažką išspausti.


Yra moterų, kurias išlaiko jų vyrai. Yra ir tokių, kurios sėkmingai kopia karjeros laiptais užsidirbdamos pačios. Ar abi jos šeimoje gali kelti vienodus reikalavimus?


Jūsų klausime suskaičiavau daug niekuo nepagrįstų prielaidų. Tai, kad moteris padarė karjerą, yra tik subjektyvus vertinimas. Visi daro karjerą ir nėra jos nedarančio žmogaus. Karjerą galima padaryti ir kaip žmonai ar motinai. Surasti ir išlaikyti gerą vyrą – labai sudėtinga karjera. Taigi pirmoji moteris galbūt padarė daugiau už antrąją. Dirbanti moteris gali būti nieko nepasiekusi pašlemėkė, kuriai pačiai tenka save išlaikyti. Yra dirbančių moterų, kurios nereikalauja ir nesijaučia galinčios reikalauti. Yra moterų, kurios dirba tik gražia žmona, tačiau labai daug reikalauja. Ar moteris, kuri nedirba darbe, nėra lygiavertė partnerė? Visiška nesąmonė. Tik pats žmogus viduje jaučiasi lygiavertis arba ne. Svarbu pasitikėti savimi ir žinoti savo vertę. Moteris gali niekur nedirbti, neturėti jokių pinigų ir žinoti, kad yra verta milijono – tiek ir turės. Moteris gali daryti didžiausią karjerą, puikiai uždirbti, bet jaustis neverta, gyventi su alfonsu ir dar būti jo mušama.


Ištekėjusios moterys neva turi laikyti ne tik tris namų kampus, bet dar ir sėkmingai pasirodyti darbe. Kodėl tokie įspūdingi reikalavimai nekeliami vyrams?


Nenoriu sutikti, nes mus, vyrus, visuomenė drožia kad ir dėl per mažai su šeima praleidžiamo laiko. Lietuviams dar trūksta finansų, todėl dirbti tenka abiems sutuoktiniams. Nuo seno moterims labiau priimta tai daryti namuose, o vyrams – už jų ribų. Nelogiška ir nesąžininga, kad jus paliko dirbti ir ten, ir ten. Statistiškai vyrai uždirba daugiau, todėl tą skirtumą atidirbate namie. Profesinėje srityje jums mažiau moka, nes esate mažiau vertos – tiesiog pačios savęs nevertinate. Beje, kartais uždirbate daugiau tik todėl, kad esate moterys ir nesinori skriausti. Jeigu už vienodą darbą gaunate mažesnį užmokestį ir save vertinate, turėtumėte sureaguoti: „Ačiū, bet mano darbas kainuoja tiek ir tiek arba išeinu.“ Beje, Lietuvoje aukšto lygio vadovės atlyginimu dažnai lenkia vyrus.


Kam moteriai siekti tapti tobula žmona? Ar verta padaryti įspūdį savo sveikatos ir laiko sąskaita?


Dažnai persistengiama darant ne tai, ką reikia. Už šio savęs aukštinimo slepiasi savęs žeminimas, gėda ir kaltė. Tokia moteris jaučiasi neverta ir taip bando save dangstyti. Geriausia, ką žmona gali padaryti dėl savęs, vyro ir vaikų – būti savimi, žinoti savo vertybes ir pagal jas gyventi. Taigi būkite savimi ir nebandykite pasikeisti. Laikas atsibusti ir atsisveikinti su viskuo, kas netinka. Tik taip pajusite didžiausią pagarbą sau ir sulauksite to iš aplinkinių. Gyvenkite pagal save, gyvenkite iš širdies, kažko siekite, eikite į priekį ir nepasiduokite. Visi jums plos ir jumis žavėsis, vadins tobula. Dažnai moterys bando save lyginti su kitomis, bet jau vokiečių filosofas Šopenhaueris pastebėjo, kad imitacija yra tolygi savižudybei. Imituodami kitus, nieko nepasiekiame ir visada nusiviliame – juk neįmanoma ilgai eiti prieš save. Jeigu norite to, ką turi kitos, kopijuokite ne jas, o išsiaiškinkite, kas pati esate.


Kokios yra ištekėjusios moters privilegijos? Ar ji gali sau leisti daugiau už merginą bei sugyventinę?


Teisės aprašytos įstatymuose, o visa kita – susitarimas. Daugeliui vyrų ir moterų antspaudas pase visgi pakeičia požiūrį. Skandalo užsibaigimas ir jo išrišimas jau būna kitoks – tai suteikia tam tikrą saugumą. Atsiranda lyg dar viena tvora, dar vienas gelbėjimosi ratas ir negalima taip paprastai išeiti trenkus durimis. Kitu atveju, lauktų nemalonus procesas, tampymasis, visuomenės pasmerkimas. Sutuoktiniai ima sau daugiau leisti: riebiau pasisako, garsiau parėkia, daugiau pasimuša. Jei po vedybų tikite įgijusios teisę kažką daryti, patariu būti labai atsargioms. Jei manysite, kad štai esate žmona, pagimdėte vaiką ir dabar turite teisę atsisakyti sekso, toli nenueisite. Viskas, ko nebedarysite, bus deleguota kitai.


Ką turėtų žinoti kiekviena ištekėjusi moteris?


Kad jokių pareigų nėra ir moteris nieko neprivalo. Vienintelis prašymas – būti savimi. Žmonės nuolat keičia ir laužo savo susitarimus. Jeigu moteriai nesinori mylėtis, ji neprivalo. Jeigu norisi, pirmyn. Mėgstate apsipirkti? Eikite. Visur, kur reiks sau prieštarauti, kils problemų. Kai sutuoktiniai gyvena būdami tokie, kokie yra, viskas susireguliuoja savaime. Deja, visuomenė mus indoktrinuoja, kas ką privalo daryti. Abu partneriai ateina su savo žemėlapiais, kurie dažniausiai nesutampa. Jeigu manote, kad jūsų vyras privalo tą ir aną, verta savęs paklausti: „Ar noriu būti užsispyrusi, reikalauti savo žaislo ir taškas?“ Žinoma, galite rėkti, atsigulti ant žemės ir kratytis – kartais suveikia, nors ilgainiui toks elgesys užknisa. Tik save supratusi moteris padės tai padaryti ir vyrui. Jie gyvens harmonijoje arba ramiai išsiskirs. Galima dvidešimt metų bandyti vienam kitą pakeisti, bet kas tada? Vaikai išėjo, seksas ir sveikata nebe tie, energijos mažiau, finansinės galimybės irgi kitos.


Visgi ištekėjusiai moteriai lyg ir nebedera sėdėti baruose, flirtuoti su kitais vyrais?


Flirtavimas turi daug pliusų. Kai moteris nėra užtikrinta savimi, jai kažkas kitas turi parodyti dėmesį. Reikia įrodymų, kad nėra tokia stora, tokia negraži. Dar reikia, kad vyras flirtą pamatytų ir pats suaktyvėtų, imtų skirti daugiau dėmesio. Taigi tame nėra nieko blogo. Nėra skirtumo, ar ji draugė, ar žmona – moteris turi gyventi taip, kaip nori. Tik klausimas, kas tinka jai pačiai ir jos vyrui. Jeigu kažkuriam netinka, reikia keisti požiūrį arba lauks konfliktas.


Lietuva išsirinko naują prezidentą. Iš šalies vadovo žmonos tradiciškai tikimasi, kad ši nuolatos bus šalia vyro. O jeigu moteriai viešumoje rodytis yra tikra kančia?


Yra protokolas, kuris aprašo, kas kam ranką spaudžia per vizitus ir kur kuris turi stovėti. Paprasti dalykai – prezidento žmona gali važiuoti kartu arba nevažiuoti. Kas tinka ir kas netinka? Visi vis tiek elgsis taip, kaip jiems reikia. Sugalvota tokia sistema: jūsų paminėtu atveju, visuomenė informuojama, kad „dėl didelio užimtumo ar lengvos ligos“ šalies vadovo žmona to padaryti negali. Kitaip įmanoma pakenkti prezidento įvaizdžiui. Galbūt ir princesė Diana neturėjo su meilužiais miegoti viešbučiuose ar važinėti į svečias šalis? Ši garsi moteris gyveno norėdama būti savimi, bet iki galo to sau taip ir neleido. Jau prieš metus iki savo skyrybų, princesė į labdaringą vakarą Londono Savoy viešbutyje atėjo viena. Taip pasauliui buvo nusiųstas signalas, kad jos gyvenimas yra jos reikalas. Prisiminkite: niekas nieko neprivalo – tik būti savimi.


---


Dovilė Imbrasaitė, tinklaraštis „Moteris kalba vyrui“ https://www.facebook.com/moteriskalbavyrui/

Romualdas Mačiulis, sertifikuotas žmogaus elgsenos ekspertas

https://www.facebook.com/romualdas.maciulis.official/

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis