5 priežastys, kodėl meilė yra tokia skausminga

Realiame gyvenime visai ne kaip filmuose. Būti įsimylėjusiai reiškia kentėti – bent protarpiais tai tikrai. Ir kalbame ne apie psichologiškai sudėtingus santykius, o apie tuos, kurie teikia džiaugsmą. Koks įdomus gyvenimo paradoksas: kuo daugiau laimės meilė tau suteikia, tuo stipresnį skausmą ji gali sukelti.

Prisimeni, kaip kankinaisi, kai jis pirmą kartą tau nieko neparašė. Arba po pirmojo judviejų pykčio, kai jau manei, kad viskas gali būti baigta. Kartais išgyvenimai būna tokie stiprūs, kad emocinis skausmas juntamas visu kūnu, tarsi tau iš tiesų viską skaudėtų. Kodėl taip yra?


1. Mes visuomet pergyvename dėl ateities


Nežinomybė įkalina. Tu puikiai supranti, kad gyvenimas bet kurią akimirką gali pasikeisti ir tai, kas dabar tau teikia didžiausią laimę, gali išnykti. Ši mintis tūno giliai tavo pasąmonėje ir išlenda kiekvieną kartą pasitaikius menkiausiai progai. Kai jis neatrašo į tavo žinutes, kai pamiršta tau paskambinti, kai būna prastos nuotaikos ir nenusiteikęs su tavimi bendrauti. Tavo pasąmonė kaip mat siunčia perspėjamuosius signalus, dažnu atveju mintyse kurdama pačius blogiausius scenarijus.


Visa tai – psichologija, su kuria gali susitvarkyti tik tu pati. Jei pastebi, kad nerimas dėl santykių ateities tave užvaldo, mokykis nukreipti mintis kita linkme. Niekas nežino, kas bus ateityje, todėl turi mokytis mėgautis dabartine akimirka. Gyvenime viskas įvyksta tada, kada turi įvykti, todėl atsipalaiduok ir mėgaukis tuo, ką dabar turi.


2. Mes kuriame lūkesčius, kurie ne visada pasiteisina


Dauguma mūsų visai nemoka gyventi šia diena. Savo mintyse nuolatos projektuojame ateities perspektyvas ir pamirštame pasižiūrėti, ką turime dabar. Šiandien su juo jautiesi laiminga, tačiau mintyse vis tiek esi ateityje – planuoji, svarstai kaip viskas bus. Kada gi jis supažindins tave su draugais ir tėvais? Kada pasiūlys gyventi kartu?


Kiekvieną kartą, mintyse užduodama sau tokius klausimus, sukuri ir atsakymus, kurių sąmoningai gal net neįgarsini. Ir tuo pačiu kiekvieną kartą, kuomet tavo lūkesčiai nepasiteisina, jautiesi nelaiminga. Tik įsivaizduok, kaip viskas būtų paprasta, jeigu tų lūkesčių net nebūtų buvę – tau niekada neskaudėtų, nes skauda tik tuomet, kai kažko tikiesi, kai į kažką dedi savo viltis.


3. Mes išgyvename hormonų antplūdį


Tu nieko negali pakeisti – įsimylėjus tavo kūną užplūsta galinga hormonų dozė. Tu jautiesi tarsi ant sparnų, visiškai kitaip, nei įprastai. Tačiau hormonų poveikiui slopstant, prasideda savotiškas abstinencijos sindromas – apima nerimas, užvaldo baimės jausmas, slegia vienatvė. Prisimink, kaip jauteisi, kuomet po kartu praleisto savaitgalio judviem teko išsiskirti.


Kartais pojūčiai būna tokie stiprūs, kad negali surasti sau vietos. Ir vos tik judu vėl susitinkate, tavo organizmas išskiria naują hormonų dozę, pakylėjančią tave iki pat dangaus. Tomis akimirkomis sunku suprasti, kaip galėjai jaustis tokia nelaiminga, jeigu viskas iš tiesų yra taip nuostabu. Išduosime tau paslaptį: tuos stebuklinguosius laimės hormonus kūnas išskiria ne tik būnant šalia mylimo žmogaus, bet ir sportuojant. Todėl kitą kartą, susidūrusi su fiziniu buvimo atskirai skausmu, tiesiog eik pasportuoti. Kuriam laikui tikrai padės!


4. Mes turime praeities nuoskaudų


Ir tu, ir aš, ir ji esame kažkada nusivylusios. Išduotos. Apgautos. Įskaudintos. Tie prisiminimai niekur nedingsta – jie tūno tavo mintyse, nuolatos primindami apie save, apie tuos skaudžius išgyvenimus, kuriuos tau teko praeiti. Tarsi savisaugos instinktas, nuolatos primenantis, kad gyvenime gali nutikti visko ir tu turi būti atsargi.


Ir visai nesvarbu, kad dabartiniai santykiai galbūt nė iš tolo neprimena buvusiųjų – praeities šešėliai neleidžia tau atsipalaiduoti. Jei vieną kartą nudegei, instinktyviai saugaisi, kad nenudegtum vėl. Turi mokytis palikti praeitį praeityje, nustumti neigiamus savo išgyvenimus ir neprojektuoti jų naujuose santykiuose. Tai kaip nuodai, po truputėlį atimantys iš tavęs laimę.


5. Mes pradedame matyti tikrąją realybę


Sako, meilė apakina. Iš dalies tai tikrai tiesa. Šalia esantis žmogus mums atrodo kone idealus, net jeigu ir matome tam tikrus jo trūkumus. Įsimylėjus į viską žiūrime kitaip, tačiau hormonų poveikiui nuslopus realybė tampa pernelyg reali. Tie bruožai, į kuriuos iki šiol numodavome ranka, pradeda vis labiau ryškėti. Sakai, jis labai pasikeitė? Greičiausiai jis toks pats, koks ir buvo, tiesiog tu pamatei jį kitomis akimis.


Tikriausiai esi girdėjusi, kad meilė baigiasi po 2-3 metų. Baigiasi ne meilė, baigiasi hormonų poveikis, su kuriuo kartu dažnai išeina ir jausmai. Tik ne tais atvejais, kuomet du žmones sieja kur kas daugiau, nei vien aistra. Jei tai tikrai meilė, prasideda naujas įdomus etapas, kuomet iš tiesų pradedate pažinti vienas kitą ir mokotės būti kartu su visais savo privalumais ir trūkumais. 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis