Paskaityk, kuri meilės deivė valdo tavo santykius

Apie meilę ir skirtingus meilės tipus senovės graikai žinojo tikrai daug. Jų žiniomis dabar galime pasinaudoti ir mes!

Santykiai niekada nebūna paprasti. O jei tiksliau, paprasti niekada nebūna žmonės. Tu, aš, jis ir ji - kiekvienas su savais privalumais ir trūkumais. Tad jei nori suprasti meilę, pirmiausia turi suprasti save ir tai, kaip tu myli.


Senovės graikai tikėjo, kad meilė kalba 7 kalbomis - kiekviena iš jų skirtinga ir savita.


Agapė – besąlygiška meilė


Tai altruistinė, besąlygiška, nesavanaudiška meilė. Graikai šį meilės tipą laikė gana radikaliu dėl įgimto žmonių egoizmo. Tik labai nedidelė dalis žmonijos gali puoselėti tokį jausmą ilgą laiką. Šiais laikais Agapės vardu galėtume vadinti dvasinę meilę.


Eros – romantiška meilė


Šio meilės tipo pavadinimas siejamas su graikų meilės ir vaisingumo dievu. Todėl Eros siejamas su romantiška, aistringa ir fizine meile. Tai – seksualinės aistros ir geismo išraiška. Kaip nebūtų keista, tačiau iš tikrųjų graikai tokios meilės greičiau bijojo, nei geidė. Jie manė, kad tokia meilė yra atimanti galimybę kontroliuoti save. Šis meilės tipas siejamas su aistringa seksualine trauka, tad tokia meilė liepsnoja ryškiai ir kaitriai, tačiau greitai sudega.


Philia – prieraiši meilė


Senovės graikai Philia vadino švelnią, prieraišią meilę. Kitaip tariant, tai ta meilė, kurią jaučiame savo draugams. Graikai manė, kad Philia yra aukštesnė meilės išraiška, nes ji sieja tuos, kurie jaučiasi esantys lygiaverčiai vienas kitam. Dauguma mūsų žodį „meilė“ sieja su romantika, tačiau graikai manė, kad fizinė trauka meilei nėra būtina. Būtent todėl egzistuoja daug skirtingų meilės tipų ir šis tipas, iš dalies, neretai vadinamas platoniška meile, tai yra, meilė be seksualinių santykių.


Philautiameilė pačiam sau


Šiuolaikinėje visuomenėje dauguma žmonių meilę sau sieja su narcisizmu, egoizmu. Tačiau šis požiūris visiškai skiriasi nuo senovės graikų supratimo. Meilė sau jokiu būdu nelaikoma negatyviu reiškiniu. Mes negalime duoti žmonėms to, ko neturime patys. Tad jeigu nemylime savęs, kaip iš tikrųjų galėsime mylėti kitus? Dar vienas būdas suprasti Philautios esmę – galvoti apie tai iš kitos pusės. Jeigu tu jauti prieraišumą ir meilę kitam žmogui, turi tą pati jausti ir sau pačiai.


Pragma – tvari meilė


Senovės graikai Pragmą laikė tvaria meile. Kitaip tariant, ji yra visiška Eroso arba aistringos meilės priešingybė. Eros, kaip taisyklė, greitai sudega dėl savo seksualinės aistros ir aktyvumo. Pragma – tai tokia meilė, kuri bręsta ir vystosi per ilgą laiką. Pats geriausias Pragmos pavyzdys – pagyvenę žmonės, kurie kartu nuo pat vaikystės ir tebevaikšto susikabinę už rankų. Deja, tokio tipo meilė sutinkama retai, ypač šiuolaikinėje visuomenėje. Šis meilės tipas nereikalauja ypatingų pastangų santykiuose. Abu žmonės moka rasti kompromisą ir abu vienodai stengiasi, norėdami kitą žmogų padaryti laimingu.


Ludus – meilė kaip žaidimas


Palygink tai su užsimezgusio romano pradžios jausmu. Jeigu tau pažįstamas įsimylėjimo jausmas, tai suprasi apie ką kalbama. Tai tie patys „drugeliai pilve“, svaigulys nuo meilės objekto artumo ir jausmas, kad be šio žmogaus tiesiog negali gyventi. Atlikti tyrimai rodo, kad žmonių, patiriančių šio meilės tipo jausmą, smegenys veikia taip pat, kaip ir paveiktos svaigiųjų medžiagų. Ludus leidžia mums jaustis pakylėtoms ir trokšti gyventi.


Mania – apsėstoji meilė


Maniją sunku būtų pavadinti geru meilės tipu, nes tai labiau primena apsėdimą. Tokia meilė gali privesti prie beprotystės, pavydo ir pykčio. Šiuo atveju nėra balanso tarp Eroso (seksualinės traukos) ir Ludo (įsimylėjimo kaip žaidimo). Dauguma žmonių, patiriančių šį meilės tipą, stokoja savivertės jausmo. Didžiausia jų gyvenimo baime tampa nuolatinės mintys apie galimas skyrybas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis