Štai kodėl daugumai žmonių niekaip nepavyksta sukurti ilgalaikių santykių

Oi, tie santykiai... Šiandien vienas, rytoj kitas, bet ir vėl nieko rimto!

Tikrai esi girdėjusi posakį „Meilė akla“. Tiesą sakant, žiūrint iš mokslo pusės, kažkas panašaus ir vyksta. Ne, ne... Tu neįsimylėsi aklai vyro, kuris tavęs visai netraukia, bet radusi seksualiai tave traukiantį vyruką greičiausiai stačia galva nersi į santykius, numodama ranka į visą puokštę gerokai erzinančių jo savybių, kurias pastebės visi aplinkiniai, tik ne tu.


Įsivaizduok, kad tu jau buvai keliuose pasimatymuose su vaikinu, kurį suradai pažinčių svetainėje. Tau jis tikrai patinka, kone idealus variantas - kokie plaukai, ir tas juokas... net tai, kad jis kankinamai ilgai renkasi ką pavalgyti ar nenustoja komentuoti filmo, kurį kartu žiūrite, tau atrodo savaip žavinga.


Jis toks, koks yra. Jam nereikia jokių pateisinimų, nes tu jame myli absoliučiai viską! Tavo draugės, savaime suprantama, tikrai ne devintame danguje dėl tokio aistringo romano, į kurį tu pasinėrei visa savo esybe. Pavydi...


Gali būti, kad taip ir yra. Bet tu ir pati nelabai adekvačiai vertini situaciją. Nepergyvenk - taip nutinka su visais. Kuomet įsimylime, nevalingai savo simpatiją statome ant pjedestalo - kuo aukščiau, kad visi pamatytų.


Įsimylėjimo mūsų smegenyse įvyksta perversmas - vienos smegenų dalys prislopinamos, kitos - aktyvuojamos, organizme kunkuliuoja hormonai - dofaminas, testosteronas, oksitocinas, serotininas ir t.t. Tokia „stebuklinga mikstūra“ iššaukia įsimylėjimo jausmą, o smegenys tuo metu visais įmanomais būdais stengiasi blokuoti viską, kas negatyvu ir gali paskatinti mus racionaliai vertinti situaciją.


Profesorė neurobiologė Lucy Brown paaiškina: „Kuomet esate įsimylėjimo būsenoje, puikiai žinote apie savo išrinktojo trūkumus, tačiau smegenys jus tikina, kad visą tą informaciją galima ignoruoti, tiesiog nepastebėti, tarsi to nė nebūtų“. Kodėl taip vyksta? Atsakymas paprastas - tam, kad pratęstume giminę. Mūsų smegenys pasirūpina, kad nebūtume per daug išrankūs, pastabūs ir atsargūs. Jei ne šie procesai, tikriausiai apie santykius apskritai galėtume tik pasvajoti - didžiąją dalį kandidatų iš karto atmestume, kaip niekam tikusius.


Su laiku įsimylėjimą keičia prieraišumo stadija. Hormonai organizme apsiramina, smegenys pradeda veikti kaip įprastai, o mes staiga praregim - velnias, kaip nervina tas jo nesugebėjimas nuspręsti, ką valgyti ir nesibaigiantys komentarai filmo metu... Štai čia ir prasideda visos įdomybės - tikrieji santykiai, su visais privalumais ir trūkumais!


Didžiajai daliai žmonių karšti jausmai išsisklaido, tarsi jų nė nebūtų buvę, ir tik kai kuriems prasideda kur kas malonesnis etapas - tikroji meilė, kontroliuojama jausmų, o ne hormonų. 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis