Gyvenimas kartu po neištikimybės - 5 istorijos tų, kurioms tai pavyko

Kai tikrai myli, žinia apie partnerio neištikimybę gali sugriauti viską, ką tiek laiko kartu kūrėte. Juk tai kur kas daugiau, nei intymūs santykiai su kitu žmogumi. Tai mylimo žmogaus požiūris į tave, į jūsų santykius, bendrą ateitį.

Vieniems neištikimybė - paskutinė stotelė, ties kuria akimirksniu nubraukiama viskas, kas buvo iki šiol. Kitiems pavyksta perlipti per save. O būna ir taip, kad skaudi patirtis tik dar labiau sustiprina tarpusavio ryšį, išmoko branginti ir puoselėti tai, ką turite dabar.


Sužinojusi jaučiausi tiesiog siaubingai. Taip ir neišdrįsau paklausti, kodėl jis taip pasielgė. Man atrodė, kad mūsų santuokoje viskas gerai. Intymus gyvenimas buvo puikus, kartu auginome nuostabius vaikus, atrodo, buvome laimingi. Kartu nusprendėme, kad pusmetį trukusi neištikimybė neturi nubraukti 25 santuokos metų, todėl pradėjome lankyti santykių terapiją. Nuo tos dienos, kai sužinojau apie vyro neištikimybę, praėjo 6 metai. Neslėpsiu, kad emocinis randas vis dar likęs, tačiau dabar esame atviresni vienas su kitu, išmokome reikšti savo jausmus. Vis dar mokausi iš naujo juo pasitikėti, o jis mokosi būti man dėmesingas.


Susituokę buvome 2 metus, tačiau aš nesijaučiau visiškai laiminga. Negaliu pasakyti, kad jo nebemylėjau, tiesiog buvo dalykų, kurie manęs netenkino. Buvome jauni ir vietoj to, kad viską nutraukčiau, nusprendžiau slapta užmegzti romaną su kitu. Vyras apie tai sužinojo, periodas nebuvo lengvas, tačiau po šio įvykio ir santykių aiškinimosi supratome, kad tapome dar artimesni. Praėjo 5 metai ir mes vis dar kartu.


Buvau neištikima ir aš, ir jis. Man regis, tokiose situacijose svarbiausia išlaikyti šaltą protą ir kalbėtis, o ne slėpti galvą smėlyje, kaip stručiui. Nereikia aiškintis detalių - nuo to situacija tikrai nepagerės, tačiau svarbu suprasti esmę - kodėl taip nutiko. Toms, kurios susidūrė su vyro neištikimybe, patarčiau pabandyti prisiminti gerus dalykus, kurie judu iki šiol laikė drauge. Jei tie dalykai pakankamai svarbūs ir stiprūs, greičiausiai judviem pavyks įveikti šią krizę.


Kai tai nutiko, jaučiausi kaip košmare. Jis paliko mane dėl kitos. Kartu auginome sūnų, todėl su juo bendravimas apsiribojo tik vaiko klausimais. Negalėjau leisti, kad sūnus mane tokią matytų, todėl iš paskutiniųjų stengiausi daryti viską, kad kuo greičiau atsigaučiau. Pasitikėjimas savimi sugrįžo po metų, o kartu atgal į šeimą panoro sugrįžti ir vyras. Atleidau ne iš karto - dar metus laiko jis stengėsi įrodyti, kad dėl šeimos padarys viską ir tai, kas įvyko - buvo didelė klaida. Dabar vėl gyvename kartu, tačiau aš jau niekada nebūsiu tokia, kokia buvau anksčiau. Nuo šiol pirmoje vietoje esu aš ir sūnus, o jau tuomet - vyras.


Supratusi, kad jis susitikinėja su kita, iškart jį palikau. Nebendravome pusmetį. Neatsakinėjau į jo žinutes ir skambučius, ištryniau iš draugų socialiniuose tinkluose. Tačiau vieną kartą susitikome bendrų draugų namuose ir mandagumo pokalbis peraugo į atvirą pasikalbėjimą apie viską, kas tarp mūsų įvyko. Aš visada jo ilgėjausi, bet principai ir savigarba buvo aukščiau to. Vis dėlto širdžiai ne visada įsakysi.  

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis