Haremo paslaptys: intymūs triukai, kuriuos privalėjo mokėti sultono sugulovės

Pats žodis „haremas“ reiškia „tai, kas uždrausta“. Tad nieko nuostabaus, kad haremo gyvenimas buvo kruopščiai slepiamas nuo pašalinių akių.

Į haremą niekas nepakliūdavo savanoriškai dėl vienos labai svarbios priežasties – būsimas sultono suguloves buvo norima „išsiugdyti“ vietoje, nuo mažų dienų. Tėvai savo dukteris parduodavo gana jauname amžiuje, tad palenkti mergaitės valią nebuvo sudėtinga. Hareme buvo mokoma raštingumo, tikybos, menų, etiketo ir gebėjimo bendrauti. Be abejonės, viena iš svarbiausių disciplinų buvo menas suteikti sultonui seksualinį pasitenkinimą.


Po to, kai mergaitė subręsdavo ir tapdavo mergina, ją pristatydavo sultonui. Jei ši jam patikdavo, mergaitės tėvams būdavo dosniai atsilyginama, o šie, kaip taisyklė, visiems laikams atsisveikindavo su teisėmis į savo dukterį. Jei mergina nebuvo pakankamai simpatiška ir savo išvaizda sultono nesužavėdavo, iš rūmų jos niekas neišvarydavo – tiesiog tėvams už dukterį mokėdavo ne tokias įspūdingas sumas.


Nepaisant to, kad merginas į haremą parduodavo praktiškai kaip verges, dauguma svajojo apie galimybę ten patekti. Nekalbame, žinoma, apie kitų šalių merginas, kurias tikrąja ta žodžio prasme pagrobdavo ir laikydavo per prievartą.


Shutterstock nuotr.


Auksinis narvelis


Nors daugumoje filmų haremas pateikiamas kaip „auksinis narvelis“, kuriame merginos neturi jokių teisių, iš tiesų gyvenimas čia nebuvo toks jau griežtas. Visų pirma, moterys turėjo teisę išvykti iš rūmų (be abejonės, su palyda). Antra, sugulovė turėjo teisę palikti haremą visiems laikams. Jei per 9 metus ji taip ir nesudomindavo sultono, per prievartą hareme merginos ilgiau niekas nelaikė – ji galėjo išeiti ir ištekėti už bet kokio vyro. Negana to, jai priklausė solidi išeitinė kompensacija už metus, praleistus sultono rūmuose.


Hareme galėjo gyventi keli šimtai moterų, tad natūralu, kad turėjo būti aiški hierarchija, padedanti palaikyti tvarką. Ant žemiausio laiptelio stovėjo ką tik atvykusios ir dar neapmokytos merginos. Tiesą sakant, dauguma jų taip ir likdavo tame pačiame etape. Jų pareiga buvo tvarkytis, patarnauti kitoms haremo moterims. Intymių santykių su sultonu tos merginos neturėjo.


Aukštesnis laiptelis – jau pažengusios ir pilnai apmokytos, tačiau sultono dėmesio nesulaukusios merginos. Būtent jos turėjo teisę palikti haremą, jei nuspręstų kurti savo asmeninį gyvenimą už rūmų sienų.


Aukščiausias laiptelis – tai pastovios sultono favoritės, merginos, kurios reguliariai gauna kvietimus į sultono miegamąjį.


Atskirai nuo šių merginų reikėtų paminėti oficialias sultono žmonas, kurių galėjo būti net 8. Įprastai sultono žmona galėdavo tapti tik ta sugulovė, kuri pagimdydavo jam sūnų – būsimą paveldėtoją.


Na ir didžiausia valdžia hareme be abejonės priklausė sultono motinai.


Shutterstock nuotr.


Grožio standartai


Savaime suprantama, kad grožio standartus nustatydavo pats sultonas ir kartais tai visai neprimindavo to, ką mes įpratę įsivaizduoti. Kalbant apie haremo merginas, reikėtų nepamiršti, kokiu tikslu jos buvo laikomos. Tad nereikėtų stebėtis sužinojus, kad ne veido bruožai grožio sąvokoje suvaidindavo lemiamą vaidmenį, o tai, ką iš arti buvo leidžiama matyti tik pačiam sultonui. Tad kartais net užburiančio grožio merginoms, tokiu pačiu grožiu neapdovanotoms žemiau juostos, durys į sultono miegamąjį būdavo uždarytos.


Ta ypatingoji naktis


Į sultono miegamąjį patekdavo tik meilės meno apmokytos merginos. Svarbiausia merginoms buvo išmokti tinkamai valdyti raumenis intymiose vietose. Merginos buvo treniruojamos pačiais įvairiausiais metodais. Pavyzdžiui, su akmeniniu kiaušiniu: kiaušinį su pririštu siūlu įkišdavo į vaginą ir už siūlo traukdavo atgalios, o raumenis įtempusiai merginai reikėdavo išlaikyti kiaušinį savyje tol, kol nutrūks siūlas. Dar viena technika – spalvotas vanduo: skystį supildavo į merginos vaginą, o šiai tekdavo atlikti šokį, kurio metu negalėdavo išlašėti nė vienas lašelis. Tik sėkmingai praėjusi tokias treniruotes mergina galėdavo patekti pas sultoną.


Norėdamas išsirinkti sugulovę nakčiai, sultonas ateidavo pasiklausyti muzikos ar pažiūrėti šokių. Sugulovės rodydavo savo talentus, bandydamos visais įmanomais būdais atkreipti valdovo dėmesį, o šis rinkdavosi merginą nakčiai. Prie merginos kojų numesta nosinaitė ar aiškus signalas žvilgsniu reikšdavo, kad mergina gali ruoštis.


Pasiruošimas trukdavo kelias valandas: vonia, viso kūno depiliacija, makiažas. Depiliacija, beje, buvo būdas patikrinti sugulovės temperamentą. Plaukelių šalinimas cukrumi – ganėtinai skausminga procedūra, tad jei sugulovė garsiai šaukdavo, buvo laikoma temperamentinga mergina, o jei kentėdavo sukandusi dantis – nieko gero iš tokios lovoje nesitikėdavo.


Įžengusi į sultono miegamąjį mergina turėdavo iškart atsiklaupti ant žemės ir iki lovos, galima sakyti, nuropodavo. Atsistoti pilnu ūgiu buvo draudžiama – tik tokiu būdu ant lovos esantis sultonas galėjo visuomet būti aukščiau savo sugulovės. Pilnai nusirengti taip pat nebuvo galima, tačiau ne tik sugulovei, bet ir pačiam sultonui.


(Ne)laimė būti sugulove


Ar moterys buvo laimingos? Vargu. Galbūt tik sultono išrinktosios, palikuonis jam pagimdžiusios žmonos, tačiau ir joms gyvenimas tikrai nebuvo lengvas. Iš kitos pusės – jos visuomet buvo sočios, joms nereikėjo rūpintis savo išgyvenimu, viskuo už jas buvo pasirūpinta. Niekas nebūtų drįsęs kaip nors nuskriausti hareme gyvenančios moters, išskyrus, žinoma, patį sultoną. Vis tik patiems sultonams haremas dažniausiai būdavo paskutinėje vietoje – tai buvo ne kas kita, kaip valdžios ir galybės simbolis. O daugumai sugulovių – šansas kada nors laimėti nesibaigiančią konkurencinę kovą tarp moterų ir tapti sultono išrinktąją. 

Parašyk Redakcijai

Čia pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų.

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis