Miegu su vyrais pirmą pažinties naktį ir neketinu nustoti to dariusi

Norėčiau patikslinti: neplanuoju miegoti su kiekvienu vyru, kuris pasitaikys mano kelyje. Bet miegosiu su tais, su kuriais man norėsis permiegoti čia ir dabar. 

Jei mano kūnas sako „pirmyn!“, kodėl turėčiau save stabdyti? Aš atsisakau gyventi pagal kitų suformuotus standartus, esą moterims miegoti su vyrais pirmąją pažinties naktį - nuodėmė. Reikia palaukti bent 3 (dabar gal jau ir ilgiau) pasimatymus. Tokios nuostatos man nesuvokiamos ir taikomos išskirtinai tik moterims. 


Kokia nesąmonė. Nejaugi kas nors tikrai tiki, kad kuo ilgiau atidėliosi seksą, tuo tvirtesni bus santykiai ir daugiau šansų patikti tam vyrui? Kam atidėlioti tai, ko aš noriu dabar? Žinau kam - nes gėda kam nors pasakyti, kad permiegojau pirmą pažinties naktį. Ką žmonės pagalvos?


Tiesą sakant, manęs tai nė kiek nejaudina. Visų pirma dėl to, kad svetima nuomonė man niekada per daug nerūpėjo, antra - nes aš ir neketinu eiti ir visiems pasakoti, ką veikiau naktį. O ką pagalvos tas vyras, atsidūręs mano lovoje? Koks skirtumas, ką jis pagalvos. Jis to norėjo, aš to norėjau - problema išspręsta. 


Man regis tikroji problema yra ne smerkianti visuomenė, o mūsų neeiliniai gebėjimai save pačias prikalti prie kryžiaus už tariamas nuodėmes. O realiai... Kuo skiriasi permiegojimas pirmą naktį, nuo trečios nakties? Absoliučiai niekuo, tik tavo įsitikinimais, kad taip viskas atrodo padoriau. Gal tiesiog metas nustoti save apgaudinėti? Man negėda, kad aš leidžiu sau mėgautis gyvenimo malonumais. Kodėl turėtų būti gėda tau? 

Parašyk Redakcijai

Čia pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų.

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis