Kaip elgtis, jei vyras pasidavė kitos moters vilionėms

Gal ir tu kaip daug merginų draugystės pradžioje vaikinams be užuolankų sakai: pabandyk mane apgauti, iš karto išsiskirsim. Bet kai tai iš tikrųjų nutinka, pyktis susipina su kitomis emocijomis. Jautiesi įžeista ir išduota, gal kalta, bet vis dar mylinti. Susigaudyti tarp jausmų sunku.

Viename romanų dvi apgautos moterys sarkastiškai diskutavo, kas geriausiai žino, kur miega jų vyrai. Pasirodo, našlės. Nesiūlome žudyti vaikino dėl išdavystės, bet aklai tikėti jis pasitaisys – pernelyg naivu. Išdavystę reikia tyrinėti, kad suprastum, kas ir kodėl įvyko.

Atlaidumo paieškos

Atsidūrusi jausmų kryžkelėje gaivinti santykius ar baigti, atkreipk dėmesį į tris dalykus: išdavystės priežastį, partnerio požiūrį į poelgį, taip pat savo jausmus. Psichologė Beata Ražaitienė tikina, kad išdavystė nelygi išdavystei. Tarkim, pergėręs vaikinas vieną naktį praleido su mergina, bet rytą jos neprisimena. Visai kas kita, kai dėmesį lovoje tai merginai jis rodo metus – sąmoningai tave mulkindamas ir slapstydamasis. Išdavystės motyvai kiekvieną kartą bus skirtingi, todėl juos reikia išanalizuoti. Kaip, beje, ir judviejų meilės ryšį prieš išdavystę. „Su kuo susiduriate – su laikinu meilės trūkumu ar su esminiu charakterių nesuderinamumu? Atsakymas padėtų nuspręsti, kokie spąstai jūsų laukia ateityje, – aiškina psichologė. – Kitas analizės faktas: ar jūs nuoširdžiai bendraujate tarpusavyje. Jeigu apgavikas atgailauja ir net geba paaiškinti savo veiksmų priežastis, tuo pat metu prisiimdamas atsakomybę, yra prasmė tokius santykius taisyti. Priešingu atveju meilė per silpna, kad neužgestų visą likusį gyvenimą.“

Išgyvenimai vienatvėje

Goda išdavystę priėmė audringai. „Įtariau, kad su ta mergina jie buvo meilužiai, nors prieš mane vaidino sielos draugus.“ Kartą vaikino mobiliajame Goda rado SMS, kuriame sielos draugė klausė, ar vaikino tėvai iš Žemės, nes jis – toks nežemiškas. Sugrįžusio namo vaikino laukė sukrauti lagaminai. „Gal būčiau jam atleidusi, bet jis iki paskutinės minutės melavo. Sužinojusi apie partnerio neištikimybę niekada su juo nesijausi saugi. Bet koks bandymas atkurti santykius man primena kapituliavimą. Kaip tik tuo metu skaičiau J.Picoult knygą, kuri tik patvirtino mano pasirinkimą. Išdavystė – tarsi akmuo po bendros lovos čiužiniu: kad ir kaip keistum kūno padėtį, jį vis tiek jauti. Kokia prasmė atleisti, jei žinai, kad niekada to nepamirši...“

Žaizdoti, bet dviese

Priešingas atvejis: po išdavystės pora lieka kartu, daug stipresnė ir išmintingesnė. Tačiau atsigauti prireikia ne vienų metų. „Abu partneriai turi įrodyti, kad laikosi įsipareigojimų, – sutinka psichologė. – Sėkmingai išsilaikyti kartu padeda vienam kito palaikymas. Visur: darbe ir laisvalaikiu. Porai, kurią palaiko šeima ir artimieji, šansų išlikti taip pat daugiau nei tai, kuri susiduria su skepticizmu.“

Su vyro neištikimybe susitaikiusi Daiva mano, kad išlaikyti darnią šeimą jai padėjo saugioje aplinkoje išsakyti jausmai. Saugia aplinka moteris laiko savo sesers šeimą bei tėvus. „Svarbiausia, kad nieko neslėpiau ir nespaudžiau savęs, nelaikiau pykčio. Nors keliskart kilo pagundų kaip nors vyrui atkeršyti. Laimė, jis suprato mano jausmus ir laikėsi įsipareigojimų šeimai.“ Tačiau be Daivos atleidimo šeima būtų iširusi. Taisant santykius reikia atleidimo, sutinka psichologai. Jeigu sužeistas partneris niekaip nesugeba atleisti kitam, abipusio ryšio išsaugoti nepavyks.

Apkvailinti kartą

Liaudies išmintis byloja: apkvailinti žmogų tuo pačiu triuku įmanoma kartą. Teoriškai lengva postringauti, o štai psichologė tvirtina ką kita. Tam tikros kategorijos vyrai – tie, apdovanoti iškalba ir žavesiu, – geba tokiu pat triuku kvailinti daug merginų tuo pat metu. Kaipgi tai vyksta? Ogi vaikinas įtikina merginą, kad auka – ne ji, o jis. „Jeigu susiformuoja netikros meilės priklausomybė, praregėti sunku, – sutinka B.Ražaitienė. – Kad ir kaip manipuliatorius elgtųsi, jo veiksmus su savo atseit antrąja puse blaiviai įvertinti gali tik žmonės iš šono. Merginai manipuliatorius tampa tarsi apsiaustas – reikalingas, kad neperlytų ir vėjas neperpūstų. Ji nieko negirdi arba nenori girdėti, nes pradeda nebepasitikėti savo jėgomis. Tik stiprinant tikėjimą savimi įmanoma išsivaduoti iš kitų žmonių priklausomybės.“

Psichologės žodžius apie pasitikėjimą patvirtina Daivos istorijos baigtis. Moteris žino, kad antrą kartą vyro triukų nekentėtų. „Išmokome pamoką: nesame vienas kitam pašalpa ar malonė. Atleidau savo vyrui neištikimybę, nes tikiu ne tik juo, bet ir savimi. Tačiau atleisti – nereiškia pamiršti: tai visada liks su manimi.“

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis