Intymus romanas su BOSU: visas miestas apie mus šnabždėjosi

COSMO apklausos duomenimis, 52 proc. respondentų yra turėję tarnybinių romanų. 80 proc. atvejų intymus ryšys užsimezgė per firmos vakarėlius (kodėl — tikriausia aiškinti nereikia). Paskaityk, kas išeina iš nedarbinių santykių su kolegomis!

Gera vaidyba

Ta beprotybė truko 4 metus. Gerai, kad nesibaigė katastrofa — juk abu buvom vedę ir gyvenom provincijoje. Visas miestas apie mus šnabždėjo, bet mums pavyko savo sutuoktinius įtikinti, kad tai — melas. Turim artistinių gebėjimų... Manau, tokių romanų reikia, nes kitaip kasdienybė užgrauš. Nors ir labai myliu savo vyrą, rizikuočiau dar sykį, jei kolega to būtų vertas — protingas, išradingas, nenusivalkiojęs ir... šefas. Nepakartojamas jausmas bučiuotis viršininko kabinete, kai gali įeiti sekretorė, arba mylėtis po darbo už sienos ūžiant valytojos dulkių siurbliui, — Kristina.

Stimulas dirbti

Naujojoje darbovietėje pamačiau daug ne tik patrauklių, bet ir nevedusių vyrų. Tačiau neketinau veltis į jokius romanus, ypač kai išgirdau, kaip apkalbinėjami kolegos, tarp kurių kažkas vyksta. Viskas prasidėjo per pobūvį. Mudu daug šokome, kalbėjomės, paskui įsiplieskė aistra... Naktis buvo fantastiška. Kitą dieną darbe abu stengėmės elgtis lyg niekur nieko, tik paslapčia siuntinėjome vienas kitam gražias žinutes. Praėjo jau trys mėnesiai. Intrigėlė išliko. Bet darbui romanas netrukdo, priešingai — stimuliuoja. Tik man sunku patikėti, kad tokie romanai gali baigtis laimingai, — Svaja.

Trauka ir nauda

Bosas gerokai išgėręs atėjo į mano kabinetą, stvėrė mane į glėbį ir pabučiavo. O paskui pareiškė seniai norėjęs tai padaryti. Man buvo taip šlykštu, kad tą pačią savaitę mečiau tą darbą. Kai bosui — 50 metų, jo sekretorei — 20, ir tarp jų prasideda nedarbiniai santykiai, vargu ar galima kalbėti apie jausmus — greičiau apie seksą ir naudos siekimą.

Man tai nepriimtina. Bet jei žmones traukia vieną prie kito, kodėl gi nepabandyti. Keleto mano draugių tarnybiniai romanai virto tvirtu ryšiu: dabar jos sukūrusios puikias šeimas, augina vaikiukus ir džiaugiasi gyvenimu. Tiesa, ištekėjusios dauguma su vyrais kartu nebedirba. Skeptikai, aišku, paklaustų: o jeigu jam vėl į akį kris bendradarbė — praktikos juk yra? — Lina.

Vaikštynės peilio ašmenimis

Mudu susitikinėjome dvejus metus, tačiau esu beveik tikra, jog kolegos nieko nesužinojo: darbe vengėme rodyti vienas kitam jausmus, juolab — kokį nors fizinį artumą. Nors nei darbui, nei karjerai tai nepakenkė, nenorėčiau darsyk tai patirti — nieko gero, kai ir darbe, ir po darbo triniesi su tuo pačiu žmogumi, o kartu praleidus naktį tenka sveikintis darbe lyg ką tik susitikus.

Kvailas jausmas. O jeigu iš to būtų išėję kas nors rimčiau, beveik garantuoju, kad viršininkai nebūtų apsidžiaugę — arba jam, arba man būtų tekę išeiti. Tarnybinis romanas — tai lyg vaikščiojimas peilio ašmenimis: kartais geras adrenalino šaltinis, o kartais užknisa, nes norisi ramybės ir aiškių santykių, — Solveiga.

Išėjau dėl jo

Aišku, ko nenorėjau, tą ir gavau — romaną su kolega. Naujame darbe. Bet tai ir liko tik romanas, nevirto meile, nors vaikinukui protas buvo trumpam aptemęs: pasipiršo. Netekėjau, nes mačiau, kad jis man per jaunas visais atžvilgiais...

Kolegos iš karto viską suuodė, viršininkė irgi. Ėmė skirti mums bendrus projektus ir t.t. Manęs niekas per dantį netraukė (bet girdėjau šnabždesius už akių), o tą mano kolegą kamantinėjo, kas ir kaip. Negalėjome darbe valdytis — žvilgsniai, rankos, lūpos pačios siekė artumo.

Kartu pietaudavome, per firmos vakarėlius šėldavome, netgi sportavome kartu. Jis visada mane parveždavo namo. Bet neigėm, kad esame pora. Nebegalėjo tai ilgai tęstis. Jam tas darbas buvo svarbesnis nei man, todėl aš įsidarbinau kitur. Viršininkė mane labai vertino, todėl užpyko, kad dėl jo turėjau išeiti. Jis prarado jos prielankumą ir nebuvo paaukštintas, kaip tikėjosi, — Ana.

Jis pakeitė mano gyvenimą

Buvau dar mergaičiukė, jokių aukštųjų mokslų nebaigusi, be praktikos, žioplinėjau visiškai. Tai buvo mano pirmas darbas. Po pusmečio pajutau, kad pagal amžių man į tėvus tinkantis gen. direktoriaus pavaduotojas ne tik mane užtaria, bet ir yra išskirtinai dėmesingas...

Romanas buvo audringas. Netrukus bučinių ir bendrų pietų pradėjo nebepakakti. Darbe to nuslėpti nepavyko, bendradarbiai pradėjo su manimi bendrauti atsargiai (juk žinojo, su kuo miegu). Po 2 metų jis išėjo. Tačiau prieš išsiskirdamas sutvarkė man gyvenimą: rado man kitą darbą (dirbu iki šiol ir labai džiaugiuosi), jo padedama pradėjau mokytis ir baigiau aukštąją. Mūsų santykiai seniai nutrūko, tačiau jo dėka į daugelį dalykų žvelgiu kitaip, — Saulė.

Viršininko provokacija

Kartą per posėdį smarkiai susiginčijau su viršininku — negaliu pakęsti, kai vyrai įsivaizduoja esą pranašesni verslo srityje. Po posėdžio, kai likome dviese, nusprendžiau galutinai išsiaiškinti santykius. Tiesą sakant, visada maniau, kad jis manęs nekenčia dėl replikų ir tiesmuko charakterio, todėl jau buvau besižiojanti pranešti, jog čia daugiau nebedirbsiu. O jis priėjo ir mane pabučiavo!

Aš vožiau jam antausį. Iš darbo jis manęs neatleido, bet aš lig šiol nesmagiai jaučiuosi ir daugiau su juo nelieku viena. Nors man vis labiau atrodo, kad tai buvo bandymas išmušti mane iš pusiausvyros, o ne kokie nors romantiški kėslai, — Asta.

Nupirkti jausmai

Bosas mane mergino ir žadėjo aukštesnes pareigas, pinigų ir t.t. Žinau, kad nemelavo. Dabar jo pavaduotoja — kita moteris. Aš su džiaugsmu žiūriu į ją ir mąstau, kaip gerai, kad ne aš jos vietoj. Taip matyti, kas ten tarp jų dedasi, be to, pavaldiniai jos neklauso, — Vilija.

Viskas prasidėjo nuo darbo

Aš pati esu tarnybinio romano vaisius. Bendras darbas tėvus suvedė ir bendram gyvenimui. Iš didelės aistros gimiau aš. O maniškiai ir dabar neišskiriami: visur kartu — ir darbe, ir namie, — Lili.

COSMO merginų nuomonė: ar gerai įsimylėti kolegą?

- taip, nes visada būsi kartu 1,5 proc.
- ne, nes tai trukdo dirbti 28,5 proc.
- prie visko galima prisitaikyti 70 proc.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis