Aštrios meilės daugiakampių briaunos

„Myliu tave, bet ir žmoną myliu“, – blaškosi prikirptas meilužis, o judvi verdate iš apmaudo ir pykčio. Tam tikroms žmonių grupėms tai nekeltų jokio pasipiktinimo, priešingai, būtų visiškai normalu – jų teigimu, meilę galima ne tik dalyti, bet ir dauginti.

„Gyvenau su Giedriumi, kai susipažinau su Henriku. Pradėjau ir su juo susitikinėti. O jo mylimoji Jolanta susipažino ir pradėjo draugauti su Giedriumi bei jo bičiuliu“, – pasakoja moteris, slapyvardžiu Simona. Jos minčių srautas monogamiškiems piliečiams gali būti nesuprantamas. Turbūt reikia paaiškinimo?

Kai kurie suaugę žmonės gyvena ne po vieną ir ne po du. Ir myli ne vieną žmogų, bet kelis. Save jie laiko didele šeima. Štai Simonai normalu, kad ji palaiko ryšius iškart su dviem vaikinais, o šie – su dar keliomis merginomis. Ne, su svingeriais tokie žmonės neturi nieko bendra – jie save vadina poliamorais (tik nepainiok su polimerais!).

Svečiuose pas poliamorus

Simonos buto duris atlapoja jos vyras. Kavos puodelius į svetainę atneša dvi moterys, kurių viena vilki pižamą! Vaizdelis neįprastas. „Esame poliamorinė šeima“, – paaiškina. Šeima vadina vieni kitus vardais, jokių ten vyro draugė arba mano žmonos vaikinas. Gal Simonos proseneliai kilę iš kokios islamo šalies, kur vyrai gyvena su keliomis žmonomis? „Ne, – juokiasi ji ir nusprendžia išgvildenti poliamorijos esmę: – šiais laikais vienas žmogus nebepajėgia patenkinti kito poreikių. Visi norime pažinti kuo daugiau žmonių, maksimaliai atskleisti savo galimybes.“ Tie žmonės tiesiog nebetiki monogaminiais santykiais, tik dangsto tai, tarkim, bandymų su pelėmis rezultatais (esą poligamiškos patelės susilaukiančios sveikesnių palikuonių). Simonos argumentai per silpni įtikinti, kad yra kitaip, todėl žodį perima jos vyras: “Toleruojame kelių žmonių šeiminius santykius tuo pat metu, kai jiems pritaria kiekvienas šeimos narys.”

Neištikimybės poliamorai netoleruoja kaip ir monogamiškos poros. Visi apie kiekvieno intymų gyvenimą žino viską, nemezgama santykių už šeimos nugaros. Nejaugi niekas niekam nepavyduliauja? Viena iš šeimos prisipažįsta, kad pirmą kartą pamačiusi savo vaikiną su kita jautėsi bjauriai. Laimė, jie rado išeitį – sudarė pasimatymų grafiką. „Vieni monogamiški iš prigimties, kiti tokie negimė“, – dėsto Simonos vyras rimtu veidu.

Didelės šeimos teorijos

Daugpatystė (vadinkime šį reiškinį paprasčiau) Europoje palyginti reta. Oficialiai jos neįregistruosi net meilei atviroje Prancūzijoje. Daugpatystės oponentai tvirtina: tai pasenęs šeimos modelis – dabar retai kas trokšta būrio palikuonių. Tačiau kai kurie psichologai mano, kad poliamorai į šeimas buriasi ne dėl vaikų skaičiaus. Poliamorijos teorija grindžiama didesne santykių bei šeimos pasirinkimo galimybe, nes būtent tai daro žmogų laimingą.

Vienoje San Francisko psichologijos klinikų poliamorių buvo paklausta, kodėl pasirinko tokius santykius. Svarbiausiu argumentu moterys nurodė galimybę išbandyti skirtingus veiksmus ir patirti skirtingų pojūčių su vis kitu žmogumi. Užuot mėginusios visus lūkesčius įgyvendinti su vienu partneriu, moterys savo norus siejo su keliais vyrais. O kaipgi įsipareigojimai visiems partneriams, iš kurių viliamasi gauti daugiau nei iš vieno? Ar įmanoma padalyti savo meilę ir dėmesį keliems žmonėms tuo pat metu? Poliamorai tučtuojau prisimena vaikus: juk šeima myli visas savo atžalas vienodai. Toks atsakymas psichologams kelia daug diskusijų.

Kritikai demaskuoja

Oponentai poliamorus vadina nuolaidžiaujančiaisiais sau, pašlijusios moralės apsimetėliais. „Tai dirbtiniai santykiai, – įsitikinęs psichologas Sergejus Danilovas. – Žmonės negali išsilaisvinti iš pavydo. Kas gi juos pastūmėja į poliamorinius santykius? Dalis nusivylė meile, buvo išduoti antrosios pusės. Ne paslaptis, kad keisdami partnerius žmonės bando gydyti sielos žaizdas.“ Kai kurie amerikiečių psichologai pritaria: poliamorai apgaudinėja savo širdį. Didelių šeimų santykiai
pašlyja, kai moteris ima lauktis vieno iš partnerių kūdikio. Spėk, kaip jaučiasi kiti? „Galimybės sėkmingai auginti vaikus tokioje aplinkoje labai ribotos, – teigia Stenfordo universiteto (JAV) biologas Palo Alto. – Žmonėms poliamorija nėra evoliucinė būtinybė – tai tik lankstumas. Be to, žmonės nebesituokia dėl išlikimo, todėl ir gyventi būriais nėra reikalo. Šiuolaikinė pora tuokiasi dėl emocijų.“

Žodžiu, poliamorija – ne visiems, kad ir kokia moderni ar originali ji pasirodytų. Dauguma poliamorijos oponentų tiki: meilė, tuo pat metu dalijama keliems žmonėms, nuvertėja, o štai poliamorai ją traktuoja tarsi daiktą, kurį gali paimti iš kito asmens, – argi tai neliudija jausmų krizės? Poliamorai į šią kritiką atšauna: meilė geba daugintis, jos nebūtina plėšyti gabalais.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis