Trečias, bet labai reikalingas

Kur du – trečias nereikalingas, mėgstame kartoti. Psichologai prieštarauja: pasak jų, kai kurioms poroms susigyventi ir apskritai kartu ištverti kaip tik jis labai dažnai ir padeda. Aptarkime penkis dažniausius trečio asmens variantus.

Infantili draugužė

Kad ir kur Darius su Jurga trauktų, iš paskos lyg uodega seka Rasa. Ją Darius gavo drauge su Jurga – kaip kraitį. Kiek aikštinga ir susiraukusi, Rasa yra vieniša ir daugelį metų draugauja su Jurga. Ši su bičiulės elgesiu jau seniai susitaikė, o Dariui, tiesą sakant, nė nebuvo pasirinkimo. Jiedu su savo mylima mergina ne tik išmoko toleruoti Rasos kaprizus – tapo net savotiškais jos globėjais. Drauge perka jai dovanų. Drauge eina į klubus, vakarėlius ir spektaklius. O būna ir taip – kur nors susiruošę vieni du pirmiausia kurpia melagingą pasiteisinimą, kodėl negalėjo drauge kviestis Rasos.

Žvelgiame giliau. Rasa porelei – tarsi vaiko pakaitalas. Puiki galimybė pasijusti reikalingiems. Porelei akivaizdu: jiems pasisekė labiau, nes jie turi vienas kitą, o ji... Ji tik gali džiaugtis jų laime, kiek jie leidžia. Dar viena priežastis globoti draugę: Jurgai su Dariumi smagu jausti valdžią. Jei kada nors Rasa suprastų gyvenanti ne savo, o labiau draugų gyvenimą, ir nuspręstų sprukti, jiedviem tektų ieškoti naujo pakaito. Kas ten žino – gal juodu nutartų susilaukti tikro vaiko.

Draugas viengungis

Rimas su Elena ką tik susituokė ir atsidėję suka savo šeimos gūžtą. Tiesa, Elenai nuotaiką kiek gadina konkurentas – Rimo vaikystės draugas Linas. Vaikinai kartu augę, perėję vandenį ir ugnį. Linui vyrų draugystė – šventas reikalas. Todėl jis be skrupulų gali užgriūti į svečius net pačią netinkamiausią akimirką – kad pasidalytų naujausiomis istorijomis iš merginų medžioklės. Arba, dar geriau, išsitemptų Rimą į kiną (be Elenos), žvejybą (juo labiau be Elenos), barą (ypač be Elenos). Kol Rimas su Linu eina prisiminti laisvos jaunystės laikų, Elena nervinasi, skambinėja ir barasi. Vėliau porelė susitaiko. Prasideda naujas ciklas, įvykiai kartojasi tokiu pat ritmu. Elena toliau koneveikia Liną, Rimas iš visų jėgų bičiulį gina.

Žvelgiame giliau. Rimui Linas – tarsi galimybė ištrūkti iš kasdienybės. Bet drauge Rimas žino: jis – ne vienišas, namie jo laukia mylima moteris. Net Elena iš tokių santykių išpeša pliusų: Rimas grįžta jausdamas kaltę ir mielai stengiasi ją išpirkti, o ji gali daryti atpirkimo ožį iš Lino – į jį nukreipti visą pyktį, nuoskaudas bei pretenzijas, skirtas mylimajam. Taigi galima išsikrauti emociškai neišsiliejant vienas ant kito.

Buvęs mylimasis

Vos prieš kelis mėnesius su Matu išsiskyrusi Vika jau turi naują vaikiną – Julių. Iš esmės jis tobulas. Bet, neduokdie, suklysta ar pasielgia ne taip, kaip tikėjosi Vika! Tuoj pat į porelės gyvenimą su trenksmais grįžta Mato vaiduoklis – Vika nesivaržydama Juliui vožia: Matas tokiu atveju būtų pasielgęs kitaip! Kitaip, – vadinasi, geriau. Ekso šešėlis nuolat seka iš paskos – jis elgtųsi taip, jis sakytų anaip, jis darytų šitaip... Tuo tarpu Vika jaučiasi lipdanti idealų vyrą: truputis Mato, truputis Juliaus – juk tobulybei ribų nėra.

Žvelgiame giliau. Nuolatinis lyginimas su buvusiuoju gali sunaikinti naujus jausmus ir santykius, nes tai žlugdo naujojo partnerio pasitikėjimą savimi. Vieną dieną Julius gali susiprotėti: jei jau Matas toks nuostabus ir nepakartojamas, kodėl gi Vika pas jį negrįžta? Apskritai kodėl jiedu išsiskyrė?

Virtuali bičiulė

Tadas su Rita jau seniai kartu. Juos tikrai galima vadinti laiminga šeima: abiejų karjera klostosi sėkmingai, santykiai puikūs. Tačiau neseniai Rita sumojo, kad Tadas iki išnaktų vis tupi prie kompiuterio. Kai ji prisiartina, iš karto perjungia puslapį, o paklaustas, ką veikė, atsako pliurpęs su sena pažįstama, dabar gyvenančia už septynių tūkstančių kilometrų – Amerikoje. Taigi realaus pagrindo kelti pavydo scenas Rita lyg ir neturėtų, tačiau vis tiek kankinasi. Tadą jos pavydas juokina: jam tai – paprasčiausias bendravimas. O Ritai virtuali nepažįstamoji jau virto aršia konkurente.

Žvelgiame giliau. Dėmesys vyrui visada malonu. O su virtualia pašnekove Tadas gali pabūti kitoks nei kasdienybėje. Beje, ir Ritos nerimas ne itin rimtas – juk realios grėsmės santuokai lyg ir nekyla. O šiek tiek pavydo porai tik į naudą – jis pakaitins jausmus. Svarbiausia, kad nebūtų nueita pernelyg toli.

Draugas – tėvas

Inga su Vladu drauge jau kelerius metus. Susipažino jiedu per Kostą – nepakeičiamą žmogų. Jis ne tik padėjo jiedviem susirasti butą, bet ir parūpino Ingai darbą, šiaip visada yra pasirengęs padėti, išklausyti ir patarti. Kostas šventai tiki: jei ne jis, Ingai su Vladu nieko neišeitų. Beje, šio požiūrio neslepia, o porelė pritariamai jam linkčioja galvomis.

Žvelgiame giliau. Toks trikampis gali varginti ir kenkti. Mat net tais atvejais, kai porelei visiškai nereikės Kosto pagalbos, bus sudėtinga išvengti jo globos. Šalia tokio tėtušio ir Inga, ir Vladas gali pasijusti it bejėgiai šunyčiai, negebantys savarankiškai priimti nė vieno svarbesnio sprendimo. Taip būna, kai tėvai nesugeba laiku paleisti vaiko: jis užauga jausdamas, kad pasaulis yra baisi vieta, kuriame apginti gali tik mama su tėčiu, pasitikėti vien savo jėgomis – naivu ir neatsargu.

Taigi tam tikromis sąlygomis trečias asmuo (svarbi sąlyga – jei tik nėra sietinas su meile) yra labai reikalingas. Jis sugeria dalį negatyvių emocijų, duoda naudingų patarimų, prisiima arbitro vaidmenį ar atkiša petį išsiverkti, savo poelgiais sukelia abiem partneriams bendrų jausmų (nesvarbu, jei net susierzinimą) ir taip juos suartina.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis