Kiek metų tęsiasi meilė?

Rašytojas Frédéricas Beigbederis pareiškė, kad meilė trunka trejus metus, ir milijonai aklai tuo patikėjo. Bet pasaulyje ne vien rašytojai sprendžia: psichologai tvirtina priešingai – po trejų metų prasideda pats įdomumas!

Kaip augdamas keičiasi žmogus, taip metams bėgant keičiasi ir meilė, kiekvienam gyvenimo etapui suteikdama tai, ko reikia: ne tik aistros, bet ir kur kas stipresnių, brandesnių jausmų. Už juos atsakingi esame tik mes. Ir gal kaip tik todėl tokie santykiai mus daro ypač laimingus.

Audros nunešti

JAV antropologės Helen Fisher tyrimų duomenimis, vidutinis statistinis poros medaus mėnuo (t.y. aistringasis periodas) trunka maždaug metus – kaip tik tiek laiko įsimylėjėlių kraujyje dopamino būna daugiau nei įprastai. Tiesa, pasitaiko ir gana malonių išimčių, kai euforija neslopsta net iki 30 mėnesių – taip nuskyla toms poroms, kurios dėl kokių nors priežasčių neturi galimybės matytis reguliariai. Galop organizmas vis tiek neištveria dopamino antplūdžio, ir aistros atslūgsta. Jei per tuos metus porai pavyksta suartėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, jų santykius pradeda reguliuoti kiti cheminiai junginiai. Beprotiškas įsimylėjimas pereina į kitą stadiją – prieraišumą. Daugelis šio žodžio kratosi, esą jis asocijuojasi su banalumu ir buitiškumu. Tačiau kaip tik prieraišumas mums teikia laimės pojūtį. Patirti malonumą siautėjant hormonų audroms gali visi, stengtis net nereikia, o štai ilgalaikiai santykiai – tai jau darbas, kuriam pasirengęs toli gražu ne kiekvienas.

Šventė tęsiasi

Stipriam prieraišumui būdinga vadinamoji libido stabilizacija: sekso mažėja, tačiau jis teikia didesnį pasitenkinimą. Orgazmo metu gaminami endorfinai ir oksitocinas: pirmieji sukelia malonumo jausmą, o antrasis kuria prieraišumą. Beje, kai kurių medikų nuomone, per natūralų gimdymą motinos išgyvenami jausmai naujagimiui yra tokios pat hormoninės kilmės kaip ir juntami vyrui, su kuriuo ji patyrė orgazmą. Bet grįžkime prie meilės. Trumpai tariant, praėjus trejiems metams ji išgaruoja, jei dopamininės jos fazės nepakeičia endorfininė ir oksitocininė fazė. Kodėl taip nutinka?

Endokrinologų manymu, kai kurių žmonių nervų sistemą labai veikia dopaminas, tačiau į endorfinus bei oksitociną jie nereaguoja. Tokioms asmenybėms greitai pabosta stabilūs santykiai, joms būtina nuolat įsimylėti, kitaip tariant, be perstojo jausti dopaminą. Turbūt nenustebsi išgirdusi, jog nuo dopamino dažniausia priklauso kūrybingi žmonės. Kad nuolat jaustų pakilimą ir galėtų kurti, jiems būtina rasti vis naujų mūzų. Štai tau ir paaiškinimas, kodėl kadaise per moteris šuoliavo Picasso, Dali ar Hemingway. Galop tas pats Beigbederis.

Kaip kuo greičiau suprasti, kad užkibai už tokio genijaus? Dažniausia jiems jau būdinga kokių nors priklausomybių: nuo alkoholio, narkotikų, kompiuterinių žaidimų.

Meilė ir kiti malonumai

Sprendžiant iš skyrybų skaičiaus Lietuvoje (šimtui santuokų jų tenka 57), be dopamino ramentų bendrauti su antrąja puse pavyksta toli gražu ne visiems. Kas yra baisiausias meilės priešas? Stresas. Mat tada kraujyje padaugėja adrenalino, kuris blokuoja endorfinų bei oksitocino gamybą, taigi užkerta kelią formuotis prieraišumui.

Taigi nelauk, kol ateis ta diena verkšlenti, kad Beigbederis buvo teisus, – verčiau išsimiegok, pailsėk, sulauk, kol kraujyje sumažės adrenalino, o tada daryk tai, kas tikrai padės stiprinti prieraišumą: mylėkis! Taip, naujumas nyksta, žmogus, su kuriuo esi, vis labiau nuspėjamas, tačiau yra kuo įvairiausių būdų santykiams gaivinti: nuo dalijimosi asmeninėmis paslaptimis, aistringo vakaro, diskusijų apie filmus bei knygas iki bendrų vonių ir masažų, apskritai naujų patirčių gyvenime ir lovoje. Mažai? Kuo dažniau drauge juokitės ir lieskite vienas kitą. Visai nesudėtingi tie ilgalaikės meilės puoselėjimo receptai. Svarbiausia – nereaguok pernelyg rimtai į tai, ką apie meilę sako koks rašytojas. Kuo ilgiau gyveni su mylimu žmogumi, tuo laimingesnė tampi.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis