Seksualinio gyvenimo ypatumai Rytuose

Seksas egzistuoja visur. Vienur jis savotiškai išaukštinamas, kaip vienas iš svarbiausių gyvenimo malonumų, kitur visi apie jį žino, bet niekas garsiai nekalba, tarsi nepadoru, gėdinga, bet... Pripažinkime – neišvengiama. Seksualinė Rytų kultūra pagrįsta kitokiais principais, nei įprasta mums, europiečiams. Pavyzdžiui Japonijoje, Kinijoje ar Indijoje seksualumas vertinamas ne tik kaip savotiškas menas, bet ir kaip ištisas mokslas.

Atrodytų, seksas visur lieka seksu ir nėra čia ką kalbėti. Tačiau tiesa kiek kitokia. Rytuose seksas – tai kažkas natūralaus ir itin geidžiamo, tačiau neparemto „gyvuliškais“ principais. Tai dvasinis suartėjimas, kurio metu svarbiausias ne pats tikslas, o kelias link jo. Gali sutikti, o gali ir prieštarauti, bet paskaityti tikrai verta. Galbūt ne veltui Rytų kultūros moterys garsėja savo ypatingais sugebėjimais lovoje?

Seksualinis gyvenimas Kinijoje

Kinijoje požiūris į seksą gerokai skiriasi nei Vakaruose, o prasidėjo viskas nuo labai senų laikų, kuomet moterys buvo vertinamos kaip „antrarūšės“, stovinčios bent vienu laipteliu žemiau nei vyrai. Ir šiais laikais Kinijoje vyrauja antifeministinės idėjos, daugumoje gyvenimo situacijų nedviprasmiškai leidžiančios suprasti, kad moteris niekada nebus svarbesnė ar bent jau lygi vyrui.

Nuo senų laikų moters atsidavimas vyrui Kinijoje buvo pagrindinis šeimyninio gyvenimo principas. Tiesa, ir vyrams nuo mažų dienų skiepijama pagarba savo moteriai ir vaikų motinai, todėl daugumoje šeimų vyrauja abipusis sutarimas: moteris tarsi žino „savo vietą“ ir net nebando būti šeimos galva, o vyras tuo pačiu rūpinasi šeimos gerove, visus pagrindinius rūpesčius užsikraudamas ant savo pečių. Tokia atmosfera sukuria ypatingus santykius, tarsi pririša du žmones vieną prie kito.

Mums, vakariečiams, įprasta tuoktis iš meilės, o štai kinams santuoka pirmiausia yra žingsnis link konkretaus tikslo – vaikų gimdymo. Šiuolaikinėje Kinijoje, kaip ir senovėje, nuogas kūnas vertinamas neigiamai, o oralinis bei analinis seksas laikomas iškrypimu.

Kinai kritiškai žvelgia ir į vyrų masturbaciją, o štai moterims patenkinti save – tarsi normalus ir pilnai suprantamas dalykas. Toks požiūris įsigalėjo tikint, kad sėklos praradimas – tai tas pats, kas gyvenimo jėgų švaistymas. Deja, tokie suvaržymai seksą paverčia tik mechaniniu veiksmu vardan giminės pratęsimo. Matyt ne veltui teigiama, kad 95% kinų nežino kaip patirti malonumą sekso metu ir net nenutuokia, kaip tą malonumą suteikti savo partneriui. O gal jie net negirdėję, kad seksas turėtų būti malonus?

Seksualinis gyvenimas Japonijoje

Aktyvus lytinis gyvenimas visuomet buvo Japonijos kultūros dalis, o patys japonai iki šių dienų patarimų sekso srityje semiasi iš senovinių knygų. Ganėtinai oficiali santykių pradžia ir lėtas priartėjimas prie savo seksualinio objekto – tai savotiškas seksualinis žaidimas, neretai siejamas ir su tam tikrais viliojimo ritualais.

Kol vakarietės moterys stengiasi apnuoginti savo kojas ir išryškinti krūtinę, japonės pasitelkia kur kas subtilesnius būdus: susiriša savo išpuoselėtus juodus plaukus į kuodelį, tokiu būdu atidengdamos galinę kaklo dalį, kuri Japonijoje yra moteriško seksualumo simbolis. Tuo tarpu vyrai taip pat nepuola prie moters it išbadėję eržilai: tikras džentelmenas pirmiausia švelniai pabučiuos apnuogintą kaklą ar lyžtelės jį liežuvio galiuku ir tik tuomet prasidės tikrieji seksualiniai žaidimai su audringomis glamonėmis.

Moters plaukai vaidina svarbų vaidmenį ir paties sekso metu: sakoma, kad švelnus laisvai krintančių plaukų kutenimas – itin svarbus erotikos elementas meilės žaidimuose. Tradiciškai sekso metu japonai nereiškia savo emocijų garsais, bet tai daugiau susiję ne su kultūriniais elementais, bet su gyvenimo sąlygomis: „popierinės sienos“ tiesiog įpareigoja elgtis padoriai prieš kaimynus.

Tradiciškai visiems jaunavedžiams Japonijoje yra dovanojama iliustruota knyga su įvairiausiomis sekso pozomis. Ši knyga dedama po pagalve, siekiant užtikrinti nepamirštamą vestuvinę naktį.

Seksualinis gyvenimas Indijoje

Į Indiją atvykusios svetimšalės dažniausiai būna tiesiog šokiruotos tiesiog akiplėšiškai aistra žaižaruojančių indų vyrų žvilgsnių, tarsi moters kūnas būtų grobis, dėl kurio tuoj susipeš visa kaimenė išbadėjusių vilkų. Iš tiesų indų vyrai išmokyti laikyti distanciją tarp savęs ir moterų, o į pačias moteris žvelgti su didele pagarba, tarsi į savo seseris ar motinas.

Esmė tame, kad indų moterys labai nepasiekiamos, žinančios savo vertę, todėl vyrukai tiesiog eina iš proto dėl užsieniečių, kurios, kaip jiems atrodo, būtų kur kas lengvesnis grobis. Apskritai, seksui Indijoje pirmiausia teikiama dvasinė, o ne fizinė reikšmė. Nuo senų laikų seksas buvo laikomas daugelio šventų ritualų dalimi ir dar šiais laikais jis laikomas veiksmu, palaimintu paties Dievo.

Beje, religinės senovės Indijos tradicijos labai įtakingos iš šiomis dienomis. Pavyzdžiui, moters menstruacijos suvokiamos kaip ritualinis išsivalymas. Tomis moteriškomis dienomis visi namų ruošos darbai perduodami dukterims arba tarnaitėmis.

Nors seksas Indijoje labai vertinamas, vis dėl to iki santuokiniai ryšiai – smerkiami. Deja, sankcijos taikomos praktiškai tik moterims (beje, moterų elgesio kodeksas Indijoje visuomet buvo griežtesnis nei vyrų, nepriklausomai nuo socialinės moterų padėties). Net pačioje meilės knygoje „Kamasutroje“ teigiama, kad seksualinio tobulumo idealas pasiekiamas tik santuokoje, o moteris privalo pilnai patenkinti vyrą, pildyti visus jo įgeidžius ir tuo pačiu išlikti jam ištikima.

Meilė tarp sutuoktinių Indijoje svarbi, tačiau manoma, kad toji meilė gimsta tik žmonėms sukūrus bendrą šeimą ir gyvenant kartu. Nieko keisto, kad net 95% visų Indijos santuokų yra tiesiog susitarimas tarp dviejų šeimų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis