Tikra istorija: negalėjau įtarti, kas tikrasis mano dukters tėvas

Viskas prasidėjo labai senai. Jau nuo 12 metų buvau pakvaišusi dėl vieno vaikino, kuris gyveno visai netoliese. Bendravome su juo kaip draugai, kol vieną dieną (man buvo maždaug 14 metų) išdrįsau jam prisipažinti apie savo jausmus, bet veltui...

Jis tik pasijuokė ir toliau gyveno savo gyvenimą. Aš susiradau kitą draugą, tačiau su juo retai susitikdavome. Dvigubas susitikinėjimas tęsėsi metus laiko: būdama namuose draugavau su Matu (vaikinu kurį mylėjau), o nuvykusi pas tetą matydavausi su Vytu – tuo metu savo vadinamuoju vaikinu. Mano ir Vyto santykius galėjau pavadinti tik draugiškais, tačiau sulaukus 15 metų viskas apsivertė aukštyn kojomis.

Nuvykusi pas gydytoją patikrai sužinojau, kad jau 3 mėnuo kaip laukiuosi, nors nebuvo jokių požymių. Nežinojau ką daryti, papasakojau Matui bei tėvams apie nėštumą ir griežtai pasiryžau auginti vaikutį. Visada svajojau apie nuostabią šeimą. Atrodė, kad viskas susitvarkė, tačiau penktąjį nėštumo mėnesį Matas mane paliko, o su Vytu nebendravome nuo tada, kai sužinojau, jog laukiuosi.

Šeštojo nėštumo mėnesio metu nubėgo vandenys. Gimė nuostabi mergytė, tačiau buvo didelė tikimybė, kad ji neišgyvens. Ligoninėje prabuvome 3 mėnesius, o visai netrukus laukė egzaminai. Nežinojau nei ką daryti, nei kaip elgtis, rūpėjo tik dukros sveikata.

Praėjus pusei metų nuo gimdymo, Vytas pasiteiravo kaip laikausi ir paklausė ar esu garantuota, kad mažylė nuo Mato. Tuomet dar nesupratau, ką jis turėjo omenyje. Praėjus dar keliems mėnesiems Matas nusprendė grįžti, bet prieš tai panoro atlikti DNR tyrimus. Ir ką jūs galvojate? Atsakymas - neigiamas. Likau šokiruota. Puikiai žinojau, kad miegojau tik su Matu... Po kelių dienų parduotuvėje sutikau Vyto draugą. Papasakojau jam, kad susilaukiau nuostabios dukters, o jis pasiūlė mums pasikalbėti lauke. Tuomet viskas ir paaiškėjo... Pasirodo, kad vasaros pradžioje, kai šventėme Vyto gimimo dieną, vyrukai sugalvojo surengti lažybas „kuris pirmiau pasiguldys merginą i lovą“. Kadangi suprato, jog nieko gero nesigaus, greičiausiai kažko įpylė į gėrimus, nes su kita mergina atsibudome tik vidurnaktį. Per tą laiką kol miegojome, mus išprievartavo.

Kai sužinojau visą šią istoriją, susitikau su Vytu. Jis bandė teisintis, kad buvo kvailas, padarė klaidą, nori būti kartu, tačiau vaikas jam nerūpėjo. Nežinau, ko jis siekė, bet apie tai negalvojau, nes buvau per daug įskaudinta. Visą naktį verkiau nesuprasdama, kodėl jis taip pasielgė. Pasistengiau atsiriboti nuo viso pasaulio, rūpintis tik mokslais ir dukra. Tik visko iki šiol negaliu pamiršti, juk praradau ne tik Matą, bet ir savigarbą bei daugybę draugų. Iki šiol esu priversta klausytis daugybės versijų apie save ir savo praeitį, tačiau tikrąją istoriją žino tik keli žmonės.

Kiek žinau, Matas susirado kitą, neužilgo kels vestuves. Vytas jau susituokė ir turi dar du vaikus, jei net ne daugiau... Na, o aš susiradau draugą, kuris mane supranta, baigiau mokslus ir džiaugiuosi kiekviena akimirka šalia dukrytes, kuri man ir suteikė jėgų gyventi toliau ir nepalūžti. Tačiau tas baisus išgyvenimas, kurio pati nelinkėčiau niekam, neduoda ramybės dar ir dabar...

Nori papasakoti savo istoriją, pasidalinti mintimis ar patarimais? Atsiųsk mums laišką elektroniniu paštu portalas@cosmopolitan.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis