Aseksualai: nauja seksualinė orientacija? (apklausa)

Tikra deivė lovoje, galinti išvesti iš proto bet kurį stipriosios lyties atstovą ir kaskart pati patirianti nežemišką malonumą. Apie tai pasvajoja beveik visos moterys. Jos skaito patarimus žurnaluose, klausosi labiau patyrusių draugių patarimų, eksperimentuoja, ieškodamos dar neatrastų malonumų.

Apie tai, kad vyrams seksualinis gyvenimas turi ypatingą reikšmę – tikriausiai net kalbėti neverta. Tačiau tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų yra išskirtinių žmonių – aseksualų, kuriems seksas – sunkiai suvokiamas dalykas, kurio jie tikrai nepavadintų malonumu.

Apie aseksualus garsiai pradėta kalbėti ne taip ir senai. Kai kurie teigia, kad aseksualumas turėtų būti įvardijamas kaip atskira seksualinė orientacija, kiti tvirtina, jog tai – paprasčiausias bandymas išsiskirti iš minios, o žmonių, nejaučiančių jokio seksualinio susijaudinimo paprasčiausiai nebūna.

Kas tie aseksualai?

Kai kurie aseksualai tvirtina, kad seksas iškreipia pasaulėžiūrą ir vertybių sistemą, skatina žmogų vergauti fiziniams savo poreikiams, taip sunaikinant emocinį pasaulį, kuris turėtų būti pirmoje vietoje. Šie žmonės įsitikinę, kad seksas – lyg narkotikas, todėl kategoriškai atsisako gyventi priklausomybėje. Kiti fizinio kontakto paprasčiausiai netrokšta, tačiau tai niekaip nesusiję su jų nusistatymais. Aseksualai, kaip ir įprasti žmonės, būna skirtingi: vieni iš jų gyvena su antrosiomis pusėmis, tačiau atsisako fizinio artumo ir propoguoja platonišką meilę, o štai kitiems seksas sukelia tokį pasišlykštėjimą, kad jie paprasčiausiai negali užmegsti artimo kontakto su priešingos lyties atstovais.

Brocko universiteto profesorius Tony Bogaert patvirtina, kad aseksualumo formos būna skirtingos: „Egzistuoja dviejų tipų aseksualai: žmonės, kurie nori sekso, tačiau savo norų nenukreipia į kitus žmones, ir tie, kuriems seksas nesukelia absoliučiai jokių emocijų“.

Virėju dirbantis trisdešimtmetis Vadimas save taip pat vadina aseksualu: „Taip, aš toks, tačiau apie tai garsiai nekalbu ir neperšu savo gyvenimo būdo aplinkiniams. Aš susitikinėjau su dviem merginomis, vieną iš jų nuoširdžiai mylėjau ir mes gyvenome kartu. Tačiau aš nenorėjau sekso ir tai dariau tik tam, kad jai būtų gera. Mes išsisiskyrėme jos iniciatyva ir dabar 5 metus esu vienas. Aš neturiu seksualinių poreikių, todėl svajoju sutikti merginą, kuriai sekso taip pat nereikėtų. Tikriausiai dauguma pasakytų, jog aš netenku vieno iš didžiausių gyvenimo malonumų, tačiau aš tikrai nesijaučiu nuskriaustas: turiu darbą, įdomios veiklos, gerų draugų, kurie, beje, pagaliau nustojo pažindinti mane su merginomis. Tikriausiai suprato, jog iš to nieko gero neišeis“.

Šių laikų naujovė ar senas reiškinys?

Buvo laikai, kuomet apie gėjus bei lesbietes niekas nė girdėjęs nebuvo, tačiau tai nereiškia, kad jie neegzistavo. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie aseksualus. Paprasčiausiai dabar apie lytinį gyvenimą bei seksualinius poreikius visuomenėje kalbama kur kas atviriau, tačiau, anot Tony Bogaert, aseksualumo plitimui įtakos turi šiuolaikinis gyvenimo būdas.

Paskutinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad 1% visų pasaulio gyventojų yra visiškai abejingi seksui. Ir skaičiai nuolatos auga, todėl galima daryti išvadą, jog aseksualumą įtakoja tam tikri faktoriai. Hormoniniai sutrikimai, stresas, kompleksai, neigiama seksualinė patirtis – visa tai palieka savo antspaudą aseksualumo formavimęsi.

Terminas „aseksualumas“ išpopuliarėjo 2001 metais, kuomet David Jay įkūrė internetinį aseksualų puslapį, kuriame dabar užsiregistravę daugiau nei 50 tūkstančių žmonių iš viso pasaulio. Jie patys save vadina heteroromantikais, priešingos lyties atstovams jaučiančiais romantiškus jausmus, tačiau ne seksualinį potraukį, homoromantikais, kuriuos emocine prasme traukia tos pačios lyties atstovai ir biromantikais.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis