Kelionė po seksualines pasaulio tradicijas

„O tu žinai, ką ji daro...?“ - smerkiamai nuskamba paprastutė, bet labai intriguojanti frazė, kai mergaičių burelyje pokalbis pradeda suktis apie kokios nors pažįstamos seksualinį gyvenimą. Taip būna beveik visada: viskas, kas vyksta mūsų pačių lovose – teisinga ir visuotinai priimta, o štai svetimų miegamojų reikalus galima ir pakritikuoti! Bet pagalvok, kad kur nors toli toli, kitose šalyse, galbūt ir kitu laiku, tavo elgesys ir seksualiniai poreikiai bei pomėgiai galėtų būti visiškai nesuprasti.

Kviečiame tave į kelionę po pasaulio seksualines tradicijas. Kai kurios iš jų galbūt pasirodys keistos ir sunkiai suvokiamos, tačiau kažkur visa tai yra įprasta ir nekelia jokios nuostabos.

Nors šiais laikais merginų, saugančių save iki vestuvių, liko tik vienetai, tu tikrai žinai, kad kadaise viskas buvo kitaip: padorios merginos tiesiog privalėjo saugoti savo nekaltybę tam vieninteliui, todėl apie jokius meilės saitus iki vestuvių net kalbos negalėjo būti. Vis dėlto, nekaltybė toli gražu ne visur buvo vertybė: kai kuriose tautose moterys stengėsi nekaltybės atsikratyti kuo greičiau ir visai ne per tradicinius lytinius santykius. Pavyzdžiui, Pietų Amerikoje ir kai kuriose Afrikos gentyse moterys skaistybę prarasdavo medinių falo imitatorių pagalba. O Papua Naujojoje Gvinėjoje teisė atimti merginos nekaltybę priklausė tik vyriausiajam kunigui! Ji buvo pašalinama mediniu peiliu, o tuomet jaunikis privalėjo būsimą nuotaką pasiūlyti „išbandyti“ kitiems vyrams. Tik po tokio „testo“ įvykdavo vestuvės ir žmona likusį gyvenimą turėjo likti ištikima saviškiui.

O štai kaip vestuves Markizų ir Belearų salose aprašo tyrinėtojas Jacques Marsiro: į vestuves pakviesti vyrai yra išrikiuojami į eilutę, o dainuojant bei šokant, visi vyrai eilės tvarka pagal amžių yra įpareigoti atlikti lytinį aktą su nuotaka“.

Zakayev (Sumatros salos) gentyje nekaltybę nuotakai turėjo atimti jos tėvas, o senovės Indijoje ši procedūra buvo atliekama už pinigus, šios srities profesionalų. Sprendimą nuvesti mergaitę pas tokį specialistą priimdavo jos motina. Pati procedūra buvo atliekama su akmeniniu, mediniu ar kitos medžiagos falo simboliu, o tuomet į vaginą suleisdavo specialaus vaistažolių tirpalo, kuris sumažindavo diskomfortą. Beje, kraują, kurio ji netekdavo nekaltybės atėmimo metu, tėvų pageidavimu galima buvo „surinkti“ ir pasiimti sau.

Dar vienas variantas, tikrai vertas dėmesio: vienos Tibeto kalnų genties merginoms nekatybė - tikras galvos skausmas! Problema tame, kad toje gentyje nė vienas save gerbiantis jaunikaitis neves nekaltos mergaitės, antraip jie abu užsitrauks visuotinę gėdą ir bus išvaryti iš kaimo! Negana to, iki vestuvių merginai rekomenduojama permiegoti su kuo daugiau vyrų, nes tai įrodo jos patrauklumą ir garantuoja pagarbą.

Žinoma, buvo ir priešingų variantų, kuomet nekaltybę stengdavosi išsaugoti tikrai radikaliais metodais. Pavyzdžiui, kai kuriose Afrikos gentyse merginos vagina buvo užsiūnama, o siūlai ištraukiami tik prieš vestuves.

XIX amžiuje Europoje išpopuliarėjo nekaltybės praradimo imitavimas, kurio merginas mokydavo jų mamos. Pasitelkiant įvairius metodus, buvo stengiamasi sukurti kuo tikresnius pirmojo karto pojūčius: vagina buvo tepama įvairiais užpilais, kad išsausėtų, vietoje tikro kraujo naudodavo įvairiausius pakaitalus ir t.t. Šiais laikais nekaltybę atstatyti gali chirurgai. O išradingieji japonai šiam tikslui pardavinėja specialius kamuoliukus, kuriuos pradūrus išsilieja skystis, panašus į kraują.

O ar esi ką nors girdėjusi apie seksualinį svetingumą? Tai kažkas panašaus į įprastą rūpinimąsi savo svečiais, tik vaišinama ne tik užkandžiais ir gėrimais, bet ir savo moterimis! Koriakų tautos (Kamčiatka) vyrams didžiausia garbė, jei užklydęs svečias sutinka praleisti naktį su namų šeimininko žmona. Dar įdomiau tai, kad po šio įvykio visi su nekantrumu laukia tolimesnių rezultatų: jei pamylėta moteris pastoja, rengiama šventė viso kaimo maistu, o pagrindiniu herojumi tampa savo žmoną "paskolinęs" vyriškis. Mums tai atrodo sunkiai suprantama, tačiau tokia tradicija sugalvota ne šiaip sau. Koriakių tauta yra labai nedidelė, todėl čia - dažna kraujomaiša, kuri yra viena iš pagrindinių kūdikių mirčių priežasčių. Svetimas kraujas leidžia užtikrinti giminės pratęsimą.

Panašiai elgiasi ir Aliaskos eskimai, tik čia vyksta tarpgentiniai mainai: vienos genties vyrai skolina savo žmonas kitos genties vyrams, kad šios pastotų ir taip praplėstų genofondą.

Labai įdomi ir tikrai neįprasta tradicija įsigalėjusi kai kuriose Afrikos gentyse, kurios, matomai, labai rūpinasi būsimu savo dukrų lytiniu gyvenimu! Ten prieš vestuves jaunikis privalo įrodyti savo pajėgumą, antraip nuotakos jam niekas neatiduos. Nuotakos tėvas paskelbia skaičių, kiek kartų jaunikis privalo patenkinti nuotakos motiną, o pastaroji po visko turi nuspręsti, ar jaunuolis yra vertas jos dukters.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis