5 elgesio modeliai, kenkiantys santykiams

Pripažinkime, tas meilės periodas, kuomet jautiesi kaip su sparnais, trunka ne taip jau ir ilgai, tačiau kartais vietoj mėgavimosi mes sugebame jį dar ir apkartinti. Nespecialiai, žinoma, bet vis dėlto...

Kai santykiai tampa nesibaigiančių tikslų siekimu

Yra tokių moterų, kurios visuomet bus nepatenkintos, nepriklausomai nuo to, kiek vyrai stengsis suteikti joms laimės. Tai - ne kas kita, kaip nemokėjimas vertinti to, ką turi ir grobuoniškas noras turėti vis daugiau. Jos mylimos, geidžiamos, ant rankų nešiojamos, o mintyse nuolatos galvoja: „Ko gi čia džiaugtis? Vat jeigu pasirpirštų“. Ir jos daro viską, kad apsivilktų baltą suknelę.

Vestuvės atšoktos, vyras vis dar toks pats rūpestingas, bet... Vėl negerai: „O ko gi čia džiaugtis? Rūpestingumo nepakanka. Vat jeigu pinigų daugiau namo parneštų...“ Pasaka be galo, nes tokių moterų poreikiai niekuomet nesibaigia, o apetitas kyla bevalgant...

Jei atpažinai save: išmok naujus santykius vertinti kaip lengvą nuotykį. Įsivaizduok, kad rydienos tiesiog nėra ir tau nereikia kurti jokių planų. Jauskis laiminga šiandien, o ne tik tada, kai nuskambės Mendelsono maršas. Leisk įvykiams vystytis natūraliai.

Kai vyras tampa visatos epicentru

Meilė - labai stiprus jausmas, tik kiekvieną ji veikia skirtingai: vienas tiesiog pakylėja, o kitoms taip susuka protelį, kad, regis, aplinkui niekas nebeegzistuoja. Darbas tampa nebeįdomus, draugės - nuobodžios, o tiek teigiamų, tiek neigiamų emocijų šaltiniu tampa JIS, tas „vienintelis“. Neskambina – panika, paskambina – euforija visai dienai, atsisako šiandien susitikti – įtarinėjimų lavina ir pavydo priepuolis... Tikra jausmų maišalynė! Šios adrenalino bangos taip užvaldo, kad įsimylėjusi moteris, pati to nejausdama, pradeda kurti nebūtas problemas: išsigalvoja konkurentes, pradeda pastebėti tariamą jo abejingumą ir jau mato neišvengiamą meilės pabaigą, nors realybėje viskas tiesiog idealu. Kam viso to reikia? Tam, kad vyrui paneigus visus šiuos „kliedesius“, vėl užplūstų džiaugsmo banga. Tačiau toks dirbtinis emocijų stimuliavimas ne tik žaloja nervų sistemą, bet ir realiai gadina santykius.

Jei atpažinai save: nepaskirk savo gyvenimo vien santykiams. Džiaukis ir tomis gyvenimo akimirkomis, kurios nesusijusios su mylimuoju. Norėdama įveikti savo priklausomybę nuo mylimo žmogaus, pirmiausia turi išmokti įveikti baimę jį prarasti. Niekuomet nepamiršk: kuo tvirčiau stengiesi žmogų išlaikyti, tuo labiau jam norisi ištrūkti. O ir pačiai suktis rate it voverei pabos, juk jei visą laiką leisite tik kartu, greitai pajusi monotonijos spaudimą. Kad taip nenutiktų, susigalvok savų užsiėmimų, žinoma, ne namuose. Pradėk lankyti sporto klubą ar baseiną, nueik į SPA centrą, surenk tik mergaičių vakarą ir t.t.

Kai įsivaizduojami idealai apkartina realybę

Tu aiškiai žinai, koks tavo mylimasis turi būti. Kurį laiką, kai susitikinėjote, jis atrodė tiesiog nuostabus, tačiau vieną dieną netikėtai pradėjo lįsti įvariausi „kabliukai“... Tai kaklaraištį ne tokį pasirišo, tai durų tau neatidarė... Smulkmenos, bet kuo toliau, tuo daugiau tu jų pastebi ir kaskart vis labiau įsitikini, kad tas žmogus – visai ne toks, kokio tau reikia. Kas toliau? Abu pasukate skirtingais keliais arba bandai šalinti jo trūkumus, vis dar tikėdamasi paversti jį savo įsivaizduojamu idealu. Tik štai bėda: vyras - ne molis, kurį galima minkyti ir formuoti pagal savo poreikius.

Jei atpažinai save: turi suprasti, kad idealių žmonių nebūna. Su vienokiais ar kitokiais jo trūkumais tau vistiek teks taikytis. Telieka nuspręsti, prie kokių konkrečių dalykų tu nė už ką negalėtum priprasti. Susidaryk griežtų „NE“ sąrašiuką ir įvertink, ar tavo vyruko elgesyje neatsispindi paminėti punktai. Jei vis dėlto jo „trūkumai“ nėra tokie jau baisūs, pasistenk vietoj jų įžvelgti daugiau privalumų. Laikykis tokios taisyklės: jei susierzinai dėl kokio nors neigiamo jo bruožo, iš karto įvardink du teigiamus!

Kai pavydo jausmas užgožia viską

Pavydas - tai viena iš baimės prarasti mylimą žmogų išraiškų. Perdėtas įtarumas greitai gali nužudyti net ir pačius stipriausius jausmus. Blogiausia, kad šis neigiamas jausmas nuolatos auga, kol galiausiai perauga į paranoją. Viskas prasideda gana nekaltai: iš pradžių būna reguliarūs skambučiai ir klausimai „Kur tu?“, „Su kuo tu?“ (žinoma, tik dėl to, kad tu nuoširdžiai juo rūpiniesi), o vėliau net nespėji pastebėti, kaip pradedi naršyti po jo kišenes ir tikrinti SMS žinutes, ieškodama įsivaizduojamų neištikimybės įkalčių.

Jei atpažinai save: pavydime, kai nepasitikime savo antrąja puse ir pačios savimi. Matai, kaip daili bendradarbė suka ratus aplink jį ir eini iš proto? Jei labiau pasitikėtum savimi ir juo, abejonių dėl ištikimybės nekiltų ir vietoje panikos priepuolio abu skaniai pasijuoktumėte iš bergždžių gražuolės bendradarbės pastangų. Jei dėl ko nors nerimauji, atvirai pasikalbėk su juo ir išsiaiškink situaciją. Jei vis dėlto draugo elgesys tau nekelia pasitikėjimo, pagalvok, ką aplamai su juo veiki?

Kai pro negatyvias emocijas nematyti šviesos

Neigiamos emocijos labai slegia, todėl nieko keisto, kad kartais norisi išsilieti. Tame nėra nieko blogo, jei tik neigiamų emocijų proveržis įvyksta KARTAIS. Priešingai, reti silpnumo proveržiai, parodyti prieš mylimą vyrą, atrodo labai moteriškai ir netgi žavingai. Visai kas kita, jei esi iš tų, kurios nuolatos bamba ir skleidžia tik neigiamas emocijas. Šalia vaikštančios „pykčio bombos“ nenorės būti niekas...

Jei atpažinai save: išmok atsipalaiduoti, atsiribok nuo neigiamų emocijų ir jokiu būdu neapkrauk jomis aplinkinių. Kas pasikeis, jei nuolatos bumbėsi? Niekas. Todėl arba imk spręsti tavęs netenkinančią situaciją, arba atsiribok nuo jos ir negadink nuotaikos nei sau, nei kitiems.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis