Agnės blogas: diagnozė – užsienietis

Seksas ir maistas – vieni didžiausių malonumų pasaulyje. Ir vieno, ir kito galima persisotinti, bet juk taip norisi paragauti skirtingų pasaulio virtuvių patiekalų, tiesa?

„Šiaip jau tu žinai, kad aš – rimta pana, su bet kuo į lovą negulu. Tuo labiau, kad Vilnius... Ką ten Vilnius, visa Lietuva – mažas kaimas. Tuoj sugulsi su kokiu Tadu, Aloyzu ar Martynu, visi kaip mat sužinos. Kam man to reikia? O štai su užsieniečiu – kitas reikalas: jie neįskaičiuojami į oficialųjį sekso partnerių sąrašą. Vieną dieną jie čia, kitą – nebe, ir joks šuo nesulos apie mano lovos nuotykį. Mylėtis su užsieniečiu – tai lyg uostyti šokoladą besilaikant dietos: malonumas – didelis, kalorijų – nulis.“

Šis monologas – tai vieno Vilniaus naktinio klubo tualete nugirsta labai glausta nepažįstamos merginos išpažintis draugei. Tiesa, monologas buvo turtingas keiksmažodžių ir nevartotinų veiksmažodžio „mylėtis“ sinonimų. Draugei baigus pudruoti nosytę, abi aukštakulniais nuvingiavo į šokių aikštelę. Ko gero, ieškoti užsieniečių – tų, kurie nekenkia dietai ir apie kuriuos jokie šunys nesulos. Aš tuo tarpu svarsčiau: galbūt ši nepažįstamoji – teisi? Galbūt ne seksturistai iš Turkijos, Ispanijos, Jungtinių Valstijų ir kitų šalių trokšta pasinaudoti naiviomis lietuvaitėmis? Galbūt tai apsukrios lietuvaitės naudoja šiuos užsieniečius savo malonumams tenkinti?

Kita vertus, slaptas seksas – anaiptol ne vienintelis užsieniečių „pranašumas“ lyginant su mūsų vietiniais vyrais, mūrais, ąžuolais. Šiaip jau draugauti su užsieniečiu – nieko bloga: ne tik patobulinsi savo užsienio kalbos žinias, bet ir praplėsi akiratį, galbūt net aplankysi tolimą šalį. Tačiau mintyse man vis skambėjo nepažįstamosios monologas. Ir įkvėpė ieškoti priežasčių, kodėl kai kurios lietuvaitės prie užsieniečių limpa kaip musės prie medaus. Gal svetimšaliai iš tikrųjų medumi patepti?

Priežastis Nr. 1: slaptas seksas. Jo reikšmę atspindi aukščiau aprašytas nepažįstamosios monologas.

Priežastis Nr. 2: užsieniečiai – turtingesni. Egzistuoja merginų, vis dar naiviai tikinčių, kad užsienyje pinigais lyja. Arba jie auga ant medžių. Deja, užsienyje nuo medžių krenta ne pinigai, o rudeniniai lapai (geriausiu atveju – kokosai). Saulė ten – ne skaistesnė, vanduo – ne saldesnis, oras – ne tyresnis. Man apskritai įtarimą kelia baruose banknotais besišvaistantys vyrai, nesvarbu, užsieniečiai jie ar lietuviai. Sunkiai uždirbtais pinigais tau niekas nemosikuos prie pudruotos nosytės, o lengvai uždirbami – tik nešvarūs pinigai. Pernelyg nesižavėk švaistūnais. Pati susimokėk už kokteilį klube – bent jau būsi tikra, kad gausi kokteilį be nereikalingų priedų. Ir niekam nesijausi skolinga.

Priežastis Nr. 3: užsieniečiai – įdomesni pašnekovai. Taip, galbūt jie matę daugiau „Family guy“ ir „American dad“ serijų negu visi Lietuvos vyrai kartu sudėjus. Galbūt jie tris kartus dažniau apsipirkinėja „TK Maxx“ ar „Nordstrom Rack“ negu lietuviai keičia savo „golfų“ tepalus. Ir apskritai jie keliavę toliau Didžiosios Britanijos ar Norvegijos. Įvairesnė patirtis – neišsemiamų diskusijų šaltinis. Smagu klausytis angliškų istorijų apie Didįjį kanjoną ir Lochneso pabaisą, jeigu pati nesi ten buvusi. Tik neužmiršk, kad ne kiekviena skambiai suraityta istorija būtinai yra tiesa. Makaronai kartais ne į lėkštę dedami, o ant ausų kabinami. Iš kurios šalies kilę makaronai, ir pati žinai.

Priežastis Nr. 4: užsieniečiai – romantiškesni. Ir galantiškesni, ir vyriškesni, ir panašiai. Žinoma! O kas jiems belieka, kai per trumpą viešnagę Lietuvoje norisi ne tik Gedimino pilį aplankyti, bet ir vietines merginas iš labai (labai!) arti apžiūrėti? Kelias į vyro širdį veda per skrandį. Kelias į moters širdį grįstas gėlių žiedais – tai anaiptol ne vienintelis, tačiau beveik garantuotai sėkmingas būdas sužavėti moterį. Kai laiko (nei noro) kitaip žavėti nėra, belieka į pagalbą pasitelkti romantikos pradmenis. O tu, žiūrėk, dar ir užkibsi apžavėta svetimšalio saldžios, laužytos anglų kalbos pažadų sugrįžti į Lietuvą dar ne vieną kartą. Arba, dar geriau, jo pasiūlymu artimiausiu laiku tau pasisvečiuoti levandomis kvepiančioje provanso trobelėje ant vištos kojelės kur nors Alpių pakraštyje. Pasaka, ne gyvenimas!

Priežastis Nr. 5: užsieniečiai – papastesni. Turiu pripažinti, tiesos tame yra. Lietuviai kuklūs ir paprasti būna tol, kol jokiai merginai nereikia padaryti įspūdžio. O kai jau prispiria reikalas sužavėti merginą, tuojau pradeda girtis būtais ir nebūtais dalykais, lauk išverčia visų prabangių drabužių (ir jų padirbinių) etiketes bei auksu tviskančias grandines ir stipriau spaudžia greičio pedalą, kad tik pavargęs automobilio variklis kuo garsiau gaustų. Ne visi supranta, kad tai ne tik nedaro įspūdžio, bet netgi atstumia. Tuo tarpu užsieniečiai – paprasti kaip trys kapeikos: įšoka į savo „konversus“ ir eina merginų žavėti. Ir pokalbio metu dažniausiai ne įgytus diplomus vardija ir ne giriasi pažįstantys pusę garsių Lietuvos žmonių, o įdėmiai klauso tavęs. Ir užduoda tau klausimų. Ir neužmiršta šypsotis. Ir pasakyti komplimento.

Giliau į merginų smegenis nelindau ir daugiau užsieniečių pranašumų neieškojau. Manau, pakanka ir tiek. Tačiau iš esmės kvaila galvoti stereotipiškai. Visokių žmonių yra, visokių tikriausiai ir reikia. Yra puikių užsieniečių, yra ir puikių lietuvių. Ir priešingai. Jeigu kelyje pasitaikytų tikras lobis, juk nežiūrėtum jo kilmės dokumentų – čiuptum ir džiaugtumeisi visą gyvenimą.

Pabaigai – skolintos Juozo Erlicko mintys: „Galvoju: yra šalis, kur upės teka… Įdomu, kur jinai? Ar aš kada nors nukeliausiu tenai? O jeigu ir nukeliaučiau – kas iš to? Galima ir čia gyventi.“

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis