Agnės blogas: skirtis madinga?

Prieš 22 metus į Lietuvą pūstelėjo madingi vėjai. Tapo madinga ne tik važinėtis vokiškais automobiliais, bet ir skirtis. Laikui bėgant automobilių, kaip ir skyrybų, tendencijos keitėsi bei sparčiai progresavo. Žiūrim, ką turim šiandien.

1991-ieji tapo ne tik Nepriklausomybės atkūrimo, bet ir rekordinio ištuokų skaičiaus metai. Regis, kartu su atkurta šalies nepriklausomybe žmonės staiga užsigeidė ir patys tapti nepriklausomi nuo santuokinių įsipareigojimų: 1991-aisiais Lietuvoje oficialiai išsituokė net 15 250 porų. Apskritai lyginant 1960 – 2012 metus statistika negailestinga: 1960-asiais šimtui santuokų tekdavo tik aštuonerios skyrybos, 1990-aisiais tokiam pat santuokų kiekiui teko 35 skyrybos, 2012-aisias šimtui santuokų jau teko 45 skyrybos.

Prieš 22 metus pagrindinėmis skyrybų priežastimis buvo sutuoktinio fizinis ir (arba) psichologinis smurtas, priklausomybė nuo alkoholio bei patologinė neištikimybė. Skyrybos buvo pradėtos vertinti ne kaip gėdingas poelgis, o kaip būdas išsivaduoti iš despotiško vyro ar neištikimos žmonos priespaudos. Logiška ir pateisinama.

Šiandien, be aukščiau išvardintų, egzistuoja ir kitų skyrybų priežasčių: kažkas kažkur Tailande skiriasi sužinojęs, kad susituokė su transvestitu, kažkas kažkur Kinijoje skiriasi dėl per mažo penio, kažkas kažkur Lietuvoje skiriasi dėl televizijos šokių projekte pažadintos aistros. Bet visų linksmiausia (ir dažniausiai pasitaikanti) skyrybų priežastis skamba taip: charakterių nesuderinamumas. Vertimas į buitinę lietuvių kalbą: tu mane užknisai, nes knarki naktimis, aš vis dažniau fantazuoju apie Petrą, nebebūsiu tau tarnaitė, tu man nusibodai, aš per anksti ištekėjau, aš apskritai nenorėjau tekėti, tu man trukdai siekti karjeros, tu mane erzini, aš nusipelniau geresnio gyvenimo, ir, apskritai, duok man laisvę.

Šiandien skyrybos jau ne tik nelaikomos gėdingu poelgiu ar būdu išsivaduoti iš despotiško vyro (žmonos) priespaudos – skyrybos suvokiamos kaip būdas spręsti bet kokias santykiuose kylančias (kilsiančias) problemas. Mes taip įpratome gyventi lengvai, patogiai ir linksmai, kad kartais nė piršto nepajudiname, kad spręstume konfliktus. Arba pirštų kartu su mumis nejudina prie lengvo gyvenimo pripratę mylimieji. Žmonės dažnai netgi kalbėtis ramiai nemoka – kylus nesutarimams iškart šaukia ir svaidosi indais (arba trankosi automobilių durelėmis/butų durimis). Netgi skyrybų advokatai važinėja spalvingais balionais apklijuotais automobiliais – tarsi ištuoka būtų džiugiausia gyvenimo akimirka. Na, galbūt kartais tokia ir yra. Bet anaiptol ne visada.

Po skyrybų euforijos ir palaimingų vienišavimo ar naujojo partnerio ieškojimo mėnesių (metų) ateina ta pati rutina, kuri prieš kiek laiko privedė prie ankstesnių skyrybų. Pasirodo, būti vienišai linksma iki tol, kol liga neprikausto prie lovos ir nėra kam į lauką išvesti šuns. Pasirodo, naujasis partneris naktimis taip pat knarkia, jis taip pat neplauna indų, galop jam iš burnos rytais taip pat sklinda nemalonus kvapas. Galop ir vėl fantazuojame apie Petrą bei geresnį gyvenimą. Ir vėl skiriamės?

Santuoka pramoga būna tiems, kurie į ceremoniją sukviečia visą Lietuvos žiniasklaidą, kurie moja baltomis pirštinaitėmis ir vaišinasi prabangiu šampanu. Bet po prabangos užsklanda laukia sunkus darbas užkulisiuose. Taip, santuoka – tai darbas, reikalaujantis labai daug pastangų. Samdomame darbe galima ištrūkti kasmetinių atostogų, santuokoje to padaryti neįmanoma. Užtat dabar tiek darbdavį, tiek sutuoktinį galima laisvai, lengvai, greitai ir palyginus nebrangiai pasiųsti velniop. Už tai ne tik niekas nebaudžia, bet ir jokios gėdos neužtraukia. Prieš pusę amžiaus neigiamas skyrybų vertinimas atliko savotišką saugos diržo vaidmenį: ištekėjai, ir kelio atgal nėra. Apie charakterių nesuderinamumą nė kalbos nebuvo! Regis, visi arba charakterių neturėjo, arba mokėjo juos kažkaip suderinti. Kai metams bėgant skyrybų vertinimas ir požiūris pasikeitė, saugos diržas nebeteko prasmės.

Nuoširdžiai noriu tikėti, kad visi išsituokę asmenys tapo laimingesni. Kad tokie iš tikrųjų jaučiasi, o ne apgaudinėja save ieškodami pateisinimų įvykusioms skyryboms. Kad sutiko geresnius mylimuosius už savo buvusius partnerius. Kad neištekėjo (nevedė) transvestitų. Kad vyrų peniai – pakankamai proporcingi. Kad jie daugiau nebežadina aistrų šokių projektuose. Kad pagaliau suderina charakterius. Tik dažniausiai charakteriai taip ir lieka nesuderinti, o mes nesiliaujamę svarstę – argi nenusipelnėme geresnio gyvenimo su Petru? Charakterių suderinamumo buitinį vertimą į lietuvių kalbą pateikiau aukščiau, o receptas tiems charakteriams derinti yra paprastas: kol nesuvoksime, kad ne kažkas kitas, o tik mes patys ir mūsų antrosios pusės turi stengtis dėl santuokos gerovės, tol skyrybų tik daugės.

Prieš 22 metus į Lietuvą pūstelėjo madingi vėjai. Šiandien automobilių ir skyrybų mados keičiasi: automobilyje dabar madinga važiuoti prisegtais saugos diržais, tuo tarpu santuokos saugos diržai sparčiai laisvėja.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis