Tikra istorija: turtingo vyro meilužės kasdienybė

„Bepigu tau gyventi, kai šalia – vaikštantis pinigų maišelis“ – tokius žodžius dar gyvendama Lietuvoje išgirdau iš geriausios savo draugės. Ką apie mane galvoja aplinkiniai – net nekalbu ir neketinu dėl to sukti galvos. Lietuviai – pavydūs žmonės. Tas, kuriam sekasi geriau nei jiems - visuomet bus apkalbamas. Taip, aš niekada nedirbau, šalia manęs visuomet buvo tik finansiškai stabilūs vyrai, galintys pasirūpinti ir savimi, ir manimi. Ar man dėl to gėda? Ne. O kodėl turėtų būti?

Dažnai paskaitau kitų merginų istorijas, išgyvenimus dėl nesėkmingos meilės ir t.t. Aš nežinau kas tai yra. Visas mano asmeninis gyvenimas pastatytas ant mainų pagrindo: man pinigai, jiems – mano jaunystė. Viskas labai sąžininga. Sandoris, kuris tenkina abi puses.

Ar aš kada nors mylėjau? Taip. Jam buvo 30, man – 18. Jis buvo vedęs, tikino mane, kad aš jam – vienintelė, bet dėl finansinių sumetimų negali reikalauti skyrybų. Dovanos, romantiškos išvykos, naktiniai pasivažinėjimai brangiu automobiliu... Buvau įsimylėjusi ir aklai juo tikėjau. Dabar puikiai žinau, kad turtuolis, ieškantis jaunų, gražių mergaičių, niekada neturės tos vienintelės.

Dabar man – 29 metai. Gyvenu ne Lietuvoje. Esu įdarbinta dabartinio draugo įmonėje. Oficialus darbas – viena iš pagrindinių mano sąlygų. Nesu kvailė. Puikiai žinau, kad mūsų santykiai gali pasibaigti bet kurią dieną dieną ir noriu turėti bent kažkokias garantijas. Apart algos kiekvieną mėnesį jis man sumoka sutartą pinigų sumą, kuri skirta mano buto išlaikymui, maistui, pramogoms ir t.t. Papildomai vyksta apsipirkinėjimai, už kuriuos jis moka atskirai. Visos suknelės, bateliai, grožio procedūros ir t.t., reikalingos renginiams, į kuriuos aš jį lydžiu – apmokamos iš jo pinigų. Toks susitarimas. Mano pareiga – visuomet puikiai atrodyti, jo – padaryti taip, kad man nereikėtų sukti galvos dėl pinigų.

Aš nesu viena iš tų, kurios bando apsukti vyrus aplink pirštą ir tokiu būdu išmelžti iš jų kuo daugiau pinigų. Visų pirma, nemanau, kad vyrai kvailiai. Jie puikiai žino, ko merginoms iš jų reikia. Dažniausiai taip jau būna, kad aukomis tampa tos pačios suktos merginos: jas tiesiog išnaudoja ir išmeta. Aš siekiu sąžiningų santykių, kai abi pusės aiškiai žino, ko nori ir ką gali vienas kitam pasiūlyti. Tiesa, Lietuvoje toks variantas sunkiai įmanomas. Turtingi lietuviai moteris perka kaip daiktą, o užsieniečiai perka ne moterį, bet gerą laiką su ja. Tai - didelis skirtumas.

Priešingai, nei dauguma galvoja, aš nesivolioju pusę dienos lovoje ir nesėdžiu tik SPA centruose. Mano rytas prasideda anksti. 07:30 aš jau būnu sporto salėje, kurioje manęs laukia treniruotė su asmeniniu treneriu ir baseinas. Tuomet keliauju į darbą. Mano darbas nėra sudėtingas: sužiūriu visus gautus dokumentus, atrenku, kas kur turi nukeliauti, jei reikia, surandu reikiamus dokumentus, paskambinu reikiamiems žmonėms ir t.t. Užtrunku kelias valandas ir būnu laisva. Dirbu ne dėl pinigų, o tam, kad neatbukčiau.

Tuomet įprastai susitinku su draugėmis išgerti kavos, pasikalbėti ir t.t. Vadinu jas draugėmis, nors iš tiesų tikrų draugių čia, užsienyje, neturiu. Tai tiesiog merginos, su kuriomis dažniausiai susipažįstu bendruose renginiuose. Lietuvoje į jaunas merginas, lydinčias verslininkus, visi žiūri kreivai. Užsienyje šiuo klausimu viskas paprasčiau. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko pati išvykau. Po pietų įprastai skiriu laiko sau: einu pasidaryti manikiūro, apsilankau SPA centre, pasivaikštau po parduotuves. Pavakariais, keturias dienas per savaitę – kalbų kursai, o vakare – poilsis arba tai, ką nori veikti mano draugas. Tokia yra mano „darbo“ diena.

Neseniai buvau grįžusi į Lietuvą. Netyčia sutikau tą pačią draugę, apie kurią rašiau pradžioje. Ir šį kartą nesusilaikė, bandė įkąsti, kad esu išlaikytinė. Šunys loja, karavanas eina toliau. Aš žinau, kad galbūt niekuomet negalėsiu pasakyti, jog viską gyvenime pasiekiau pati. Bet kodėl turėčiau gyventi nuo algos iki algos vien tam, kad tariamai prieš kažką pasididžiuočiau? Neabejoju, kad dauguma merginų nori gyventi taip, kaip dabar gyvenu aš, tik bijo, ką pasakys kaimynai ir nepažįstamieji parduotuvėje. Ką gi, jūsų valia rinktis, bet nustokite pavyduliauti ir smerkti gyvenančius kitaip.

Nori papasakoti savo istoriją, pasidalinti mintimis ar patarimais? Atsiųsk mums laišką elektroniniu paštu portalas@cosmopolitan.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis