Agnės blogas: įrodyk, kad myli

Vyrai įsitikinę, kad merginos nė pačios nežino, ko nori. Tai – ne visai tiesa. Visos merginos nori meilės įrodymų.

„Pažadus pildantis žiedas“, – kažkaip taip išvertus į lietuvių kalbą skambėtų vieno deimantų pardavėjo reklaminis šūkis. Tarsi brangiu žiedu būtų galima įrodyti meilę. Tarsi kuo žiedas brangesnis – tuo meilė didesnė. Kuo dar, jei ne žiedais, galima įrodyti meilę? Ar ją apskritai reikia įrodinėti?

Šantažo įrodymai. Greičiausias būdas patikrinti meilę, anot merginų – šantažuotojų, yra ultimatumas: „jeigu mane mylėtum, su draugais į žvejybą nevyktum“ arba „jeigu mane mylėtum, su ta padavėja neflirtuotum“, arba „jeigu mane mylėtum, man pėdas pamasažuotum“. Ir taip toliau. Jeigu vaikinas ir į žvejybą eina, ir su padavėja mandagiai kalba, ir pėdų masažuoti nemoka (ar tiesiog tingi) – tiek jis tave temyli, tiesa?

Tau atrodo, kad šantažas – geriausia taktika meilės įrodymams gauti. Gali būti, kad tą kartą vaikinas, norėdamas įrodyti meilę, į žvejybą iš tiesų neišvyks, tačiau kiekvienas šantažas mažins jo meilę tau, tarkim, viena šimtąja dalimi. Nedaug žadanti perspektyva.

Aukos įrodymai. Kol vienos mėgsta mylimuosius šantažuoti, kitos griebiasi aukos vaidmens – apeliuoja į vaikinų sąžinę ir jausmus: „aš dėl tavęs visų draugių atsisakiau, o tu nesugebi man net laisvo pusdienio atrasti – taip tu mane ir myli...“ Tarsi kažkas vertė tų draugių atsisakyti. Tarsi tą užimtą, ne kartu leidžiamą, pusdienį jis tave mažiau mylėtų.

Psichologai teigia, kad aukas vaidinti geriausiai sekasi toms, kurios vaikystėje neužmezgė stipraus ryšio su tėvu arba to ryšio apskritai neturėjo. Vaikystė atėjo ir praėjo, o tau gyventi reikia šiandien. Vyrus žavi stiprios, gyvenimo džiaugsmu trykštančios moterys, o ne nuolatos verkšlenančios mergaitės su degtukais iš Hanso Kristiano Andersono pasakų repertuaro. Juo labiau, kad mergaičių su degtukais likimas – melancholiškai liūdnas. Ar tu tokio norėtum?

Materialūs įrodymai. Kai kurioms merginoms svarbiausiais meilės įrodymais tampa šinšilos kailinių minkštumas ir žiedų su deimantais tvirtumas. Kitaip tariant, kuo didesnė meilė, tuo brangesnė dovana turi būti. Ir, pageidaujama, kuo dažniau – profilaktiškai, kad mergina neužmirštų, kaip stipriai yra mylima.

Dar pavojingesnė situacija tampa tuomet, kai Petrelis Staselei naują „audinę“ į garažą atvaro, o tau Jonelis nei riestainio skylės ant kaklo nepakabina. Tada jau laikykis, Joneli! Taip tu mane ir myli, jeigu nei sudilusio skatiko nesugebi padovanoti!

Realūs įrodymai. Pesimistais aš vadinu tuos žmones, kurie šviesą tunelio gale nuolat laiko išjungtą. Optimistais vadinu tuos, kurie tunelio gale rengia spalvingų šviesų diskoteką. Realistais vadinu tuos, kurie šviesą tunelio gale įjungia tik tuomet, kai nepakanka natūralios saulės šviesos.

Panašiai ir su meilės įrodymais – yra merginų – realisčių, meilės įrodymų reikalaujančių tik tuomet, kai sušlubuoja tikėjimas meile. Arba tuomet, kai po sunkios darbo dienos tiesiog norisi priglusti prie mylimo peties. Nenaudodamos šantažo, nevaidindamos aukų, nereikalaudamos deimantų.

Meilė – tai ne aksioma, jos teisingumą įrodinėti reikia. Kasdien, po truputį, mažais kiekiais. Nebyliai ir subtiliai. Abiems ir kiekvienam atskirai. Kad nė nekiltų abejonių dėl mylimojo jausmų. Nes kai abejonių kyla, dažniausiai jų nebeišsklaido nei šantažas, nei deimantai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis