Agnės blogas: visa tiesa apie melą

Įsivaizduok pasaulį, kuriame visi sako tiesą ir tik tiesą. Norėtum tokiame gyventi? Aš – ne.

Nes toks pasaulis būtų niūrus, piktas ir skurdus: sulauktum daugiau kritikos nei komplimentų, nematytum nei vienos spalvingos reklamos apie plaukų apimtį didinančius šampūnus ir celiulitą naikinančius kremus. Galop, užuot teisinusis galvos skausmu, turėtum mylimajam prisipažinti, kodėl iš tiesų šiandien nenori mylėtis. Ir iš mylimojo išgirstum, kad jis bent kartą fantazavo apie seksą su tavo geriausia drauge. Ir kad retsykiais, kai niekas negirdi, jis klausosi Džastino Byberio dainų.

Tikėtina, kad panašių dalykų iš mylimojo neišgirsi – žmonių gebėjimas meluoti (nutylėti tiesą ar nesakyti to, ką iš tiesų galvoja/jaučia/svajoja) išsivystė maždaug 100 tūkstančių metų prieš mūsų erą, viduriniojo paleolito laikais, kartu su pirmųjų sąmoningų homo sapiens atsiradimu. Kaip matai, melo šaknys – senos, o vaisiai – ne visada kartūs. Nes nekaltas melas gyvenimą daro lengvesnį, mielesnį, paslaptingesnį ir įdomesnį.

Netiki? Prisimink vaikystę – kokia ji būtų buvusi, jeigu tavo tikėjimas Kalėdų seniu būtų subliūškęs anksčiau negu apie jį apskritai išgirdai? O juk atsitiko atvirškčiai: tau buvo suokiama apie neegzistuojantį Kalėdų senį, buriama apie gandrų atnešamus ar kopūstuose randamus vaikus, gasdinama raganomis tada, kai kategoriškai atsisakydavai valgyti košę. Net pasakos apie ilgą ir laimingą meilę kažkur tolimoje karalystėje, už jūrų marių, – iš piršto laužtos. Nieko keisto, kad nuo pirmųjų gyvenimo žingsnių susidūrusi su melu, ir pati tapai ne šventąja.

Vienos įsigudrina meluoti taip profesionaliai ir dažnai, kad nė pačios nesuvokia, kada sako tiesą, o kada – skiedžia. Tokios melo virtuozės, riesdamos nebūtas istorijas, neliečia nosies galiuko, nemirksi akimis, nesižvalgo į šalis ir kalba įtikinamiau nei politikai rinkimų išvakarėse. Kitaip tariant, joms niekaip nepritaikytum žurnaluose dalijamų patarimų, kaip demaskuoti melagį.

Kitos naudoja melą kaip priemonę šiek tiek pagražinti realybę. Kartais – kaip vienintelį būdą neįžeisti mylimojo. Nuo aukščiau aprašytų melo virtuozių jos skiriasi tuo, kad meluoja neplanuotai ir nepiktybiškai. Melas vardan kilnių tikslų – ne pati blogiausia taktika, ar ne?

Anądien mudvi su Silva reitingavome populiariausius, gyvybiškai svarbius merginų melus. Tuos, kuriuos naudojame tuomet, kai nenorime įžeisti mums brangių žmonių, mylimųjų ar šiaip, siekdamos išvengti nereikalingo konflikto. Į top penketuko sąrašą pateko šios moteriškos gudrybės:

1. „Oi, kaip man šiandien skauda galvą...“ Bene populiariausia frazė, kuri iš tavo lūpų skrieja tuomet, kai tingi mylėtis. Beje, galvos skausmais stenkis teisintis kuo rečiau. Nes mylimasis dar ims ir įsigys aspirinu dengtų prezervatyvų (taip, tokių tikrai yra!).

2. „Mmm, kaip skaniai kvepia...“ Yra žmonių, visomis progomis dovanojančių žvakučių, vazelių, statulėlių ir kitokių dulkių surinkėjų. Ir yra vaikinų, dovanojančių kvepalus. Šiaip jau kvepalai – fantastiška dovana, tačiau nebent tuomet, kai mylimajam konkrečiai įvardiji gamintoją ir kvepalų pavadinimą. Daugeliu atvejų nuo anksčiau nemėgintų kvapniųjų lašų gali ne tik galvą įsiskaudėti, bet ir nemenkai supykinti. Mane, pavyzdžiui, iki šiol pykina vos užuodus Dolce & Gabbana kvepalus „Light blue“.

3. „Brangusis, išeisim už penkių minučių!“ Mylimasis jau seniai mindžikuoja koridoriuje, baksnoja į laikrodį ir ragina greičiau ruoštis. O tu tuo tarpu džiovini nagų laką, tepi antrą kreminės pudros sluoksnį ir apskritai – dar nė nežinai, ką rengtis. Ir kuriais bateliais avėti. Laikas – reliatyvi sąvoka: jis priklauso nuo to, ar tau tenka nuobodžiai laukti, ar pakniūpstomis skubėti. Būtent todėl penkios minutės mylimajam slenka kaip visa amžinybė, o tau praskrieja kaip sekundė. Po jų seka dar penkios minutės... Ir dar... Ir taip praeina visa valanda.

4. „Nepriaugai tu jokio svorio!“ Klysti manydama, kad vyrai nesijaudina dėl savo išvaizdos. Jei mylimasis sporto klubo abonementą iškeičia į sočias ir jaukias judviejų vakarienes prie televizoriaus, jo išpuoselėti raumenukai ima ir pasislepia po nemenku riebalų sluoksniu. Todėl į klausimą „Ar tau neatrodo, kad aš priaugau šiek tiek svorio?“ būk pasiruošusi atsakyti taip, kad jis pasijustų sportiškesnis už patį Deividą Bekhamą (hm, kurgi ne).

5. „Taigi jau seniai turiu šią suknelę!“ Tyrimais nustatyta, kad poros dažniausiai ginčijasi dėl finansų. Todėl, kai silpnumo akimirką pusę atlyginimo iššvaistai suknelei ar bateliams, kurių tikrai labai labai (ne)reikėjo, belieka pasitelkti tokias frazes, kaip: „Ai, pirkau per išpardavimą“. Arba pameluoti, kad ši, naujausių mados tendencijų, suknelė tavo drabužinėje dūlėjo jau mažiausiai šimtą metų.

Silva sako, kad meluojant svarbiausia – jausti ribas. Aš manau, kad nekaltas melas yra geriau negu nemaloni tiesa. Kartais meluoti – sveika, naudinga ir reikalinga. Kažkam pakelsi nuotaiką, su kažkuo išvengsi nereikalingų barnių. Svarbiausia – meluodama kitiems, visuomet išlik sąžininga sau.

P.S. Anądien skaičiavau, kiek kartų per 12 valandų sakiau tiesą, kiek kartų – melavau. Rezultatai buvo beveik lygūs. Nuo to niekas nenukentėjo ir niekas netapo nelaimingesnis.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis