Agnės blogas: aistra ir kiti narkotikai

Kas bendra tarp aistros ir narkotikų? Mokslininkų teigimu, tiek stipriai susižavėjus, tiek pavartojus kokaino, aktyvi tampa ta pati smegenų dalis. Be narkotikų gyventi galima (ir privaloma), tačiau ar ištvertum be aistros?

Štai mano Silva visada atstumia net pačius seksualiausius gerbėjus, jeigu su jais nepajunta „chemijos, tos nematomos kibirkštėlės, nuo kurios lydosi smegenys, širdis ritasi į kulnus ir pilve plazda drugeliai.“ Mano Gustas kiek konkretesnis: jis Silvai atšauna, kad „pilve drugeliai plazda nebent nuo obuolių su kirminais, bet ne nuo chemijos.“

Kita vertus, net Gustas pripažįsta, kad pirmiausia žvelgia ne į merginų sielų gelmes, o į anatomiją. „Kuo ta anatomija iškilesnė ir sultingesnė, tuo geriau,“ – pripažįsta Gustas. Niudžersio (JAV) mokslininkės Helen Fišer teigimu, pakanka vos vienos sekundės nuspręsti, ar sutiktas žmogus mums fiziškai patrauklus. Gustui reikia trijų sekundžių: maždaug tiek laiko jis užtrunka nužvelgti merginą 360 laipsnių kampu.

Sakysi, koks paviršutiniškas tas mano Gustas? Galbūt. Bet, sutik, – reta mūsų atkreipia dėmesį į vaikiną, kuris fiziškai mums nepatrauklus. Taip, seksualiausias žmogaus organas yra smegenys, tačiau pirmiausia susižavi ne jomis, o kur kas akivaizdžiau plika akimi pastebimomis kūno dalimis. Tarkim, plačiais vaikino pečiais. Arba stipriomis rankomis. Arba, hm, stangriu užpakaliuku. Būna ir atvirkščiai: iš pažiūros nesimpatingas vaikinas kaitina tavo fantazijas vos tik jums pradėjus bendrauti. Abiem atvejais, ar tai būtų simpatija nuo pirmo žvilgsnio, ar nuo pirmo sakinio, kalta būna aistra.

Galimas ir trečias variantas: susitinka du žemą libido turintys partneriai, kuriems susižavėjimas ir aistra rūpi mažiau nei cukraus kainų skirtumai trejose didžiausiose šalies parduotuvėse. Jie nevaikšto susikibę rankomis ir vienas kitam į ausį nešnabžda meilių žodžių. Jie – individualistai, kuriems pirmiausia rūpi patenkinti savo asmeninius poreikius. Jie net mylisi tiksliai, pagal grafiką, – kaip prisukami laikrodukai, ir seksas jiems – labiau mechaninis procesas, negu spontaniškas jausmų proveržis. Apie aistrą čia negali būti nė kalbos.

Nustebsi, tačiau tokių mechaninių laikrodukų pavyzdžių – apstu. O aš nesiliauju galvojusi: ar aistra – būtina santykių sąlyga, ar tik viena iš daugelio jų sudėtinių dalių? Jeigu meilė yra aistros pasekmė, tai pastaroji santykiams būtina kaip tau – deguonis. Tačiau skyrybų advokatai puse lūpų šnibždasi, kad tvirčiausios santuokos – iš išskaičiavimo. Suprask, ne iš aistros ir, juo labiau, ne iš meilės. Gali būti. Santuoka iš išskaičiavimo tikrai nepasmerkta nei trejų (pagal Frederiką Beigbederį), nei septynerių (pagal liaudį) metų krizei, kuomet pamažu išgaruoja seksualinis potraukis partneriui. Kai santuokoje iš išskaičiavimo to potraukio nė nebuvo, ir išgaruoti nėra kam.

Vadink mane naivia, vadink kvaila, bet santykių be aistros aš neįsivaizduoju. Neįsivaizduoju, kaip galima kasnakt miegoti su žmogumi, kuris nei kiek nekaitina tavo fantazijų. Arba kaip galima miegoti be žmogaus, kuris nuolat gyvena tavo fantazijose. Arba kaip galima miegoti su vienu, o fantazuoti apie kitą. Tiksliau, tokius santykius įsivaizduoju. Tik juose vienas partneris nuolat suka kairėn, mintimis ar veiksmais, – ten, kur patenkina savo aistras.

Sakysi, kad su vaikinu taip greitai įsisukote į buitinę rutiną, kad aistrai vietos čia liko mažiau nei grynųjų piniginėje likus dvejoms dienoms iki atlyginimo? Taip, aistra – reliatyvi sąvoka: nuolat nekurstomai, jai būdinga savybė apskritai išnykti. Čia panašiai kaip besimokant užsienio kalbų: kuo rečiau svetimą kalbą vartoji, tuo greičiau ją užmiršti.

Todėl kitą kartą, palikusi aistrą dūlėti tolimoje lentynoje ir teisindamasi buitine našta, vadovaukis japonų išmintimi: aistra žengia priekyje, iš paskos vesdamasi meilę. Aistra be meilės egzistuoja neilgai. Ir atvirkščiai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis