Jauna mergina ir pagyvenęs vyras: santuoka NE iš išskaičiavimo?

Jai – 20, ji jauna žmona, jam – 50. Kodėl jie kartu? Ko tikisi jis? Kodėl ji čia? Dar prieš šimtą metų žilstelėjusio vyro ir jaunos merginos santuoka buvo laikoma įprastu dalyku. Niekas tokia pora nesistebėjo. Buvo priimta, kad vyras pradeda galvoti apie šeimą tik būdamas savarankiškas, padaręs karjerą ir susikrovęs bent kažkiek pinigėlių bendro gyvenimo pradžiai. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, pakanka paskaityti klasiką.

Šiandien skirtingo amžiaus porų santuokos ne tokios ir dažnos. Nieko keisto: pasikeitė tiek moterų padėtis visuomenėje, tiek vyrų požiūris į jų pačių vaidmenį šeimoje. Dar prieš 50 metų pagrindiniu moters gyvenimo tikslu ir asmenine gerove buvo laikoma santuoka. Tad „sėkmingos partijos“ paieškomis tėvai pradėdavo rūpintis vos dukrai gimus, o 20-22 metų mergina buvo laikoma pavojingai „užsisėdėjusia senmerge“.

Dabar moteris gali savarankiškai susikurti savo gyvenimą ir toli gražu nebėra ta nuolanki gyvenimo palydovė, kokia buvo laikoma šimtmečiais. Kokia viso to pasekmė? Merginos vis rečiau ieško „tėvelių“, todėl „nelygiavertės“ santuokos norom nenorom aplinkiniams pradeda kelti tokius klausimus, kaip: „Ką ji jame atrado?“, „Ar viskas tik dėl pinigų?“, „Kam jam tokia jauna žmona, tinkanti į dukras ar net anūkes?“

Kas gi verčia rinktis sau partnerį, su kuriuo skiria didelis amžiaus tarpsnis?

Pradėti reikėtų nuo to, kad „lygiaverčių“ santuokų apskritai nebūna. Vienam iš partnerių visuomet atitenka daugiau vadovaujančiojo vaidmuo, kitam – labiau linkusio vykdyti. Ir tai yra normalu. Ko gero tai ir yra „sveikų“ santykių „arkliukas“, juk du lyderiai vienoje šeimoje nesusigyvens, o dviejų pasyvių žmonių santuoka ne itin perspektyvi. Amžiaus skirtumas tik pabrėžia pasiskirstymą vaidmenimis šeimoje. Vyresnis partneris kaip taisyklė imasi vadovauti vien jau todėl, kad jis sukaupęs daugiau gyvenimiškos patirties. Paprastai moterys, santuokai pasirinkdamos vyresnius vyrus, gyvenime jaučiasi nesaugios, todėl joms reikalinga globa ir rūpinimasis jomis. Kitaip tariant, jos ieško vyro ir tėvo viename asmenyje.

Kitas svarbus dalykas – emocinis saugumas. Šalia stabilaus (o juk vyresni vyrai dažniausiai yra stabilesni), pasitikinčio savimi vyro, moteris jaučiasi saugesnė. Be to, tokioje sąjungoje moteris visada išlieka jauna. Kiek metų jai bebūtų, vyresnio partnerio fone ji visada išliks jauna.


Vyras, pasirinkęs jauną žmoną, pasikraudamas jos jaunystės energija, tarsi sugrįžta į praeitį.

Bendraudami su žmonėmis, mes iš jų semiamės energijos. Galbūt ir pati esi pajutusi, kad būnant šalia pasyvaus žmogaus, tavo pačios energija ima slopti, o bendraujant su energingu žmogumi ar net visa žmonių kompanija, nejučia pagyvėji. Nieko keisto, kad vyresnis vyras su malonumu leidžia laiką su energinga ir žvalia jauna mergina. Beje, šiuolaikinės santykių tendencijos rodo, kad ir vyresnės moterys vis dažniau dairosi į jaunesnius partnerius. Kitas dalykas, kurio taip pat nereikėtų atmesti, tai prestižo reikalas. Jauna ir žavi moteris šalia bet kurį vyrą pakylės laipteliu aukščiau kitų vyrų akivaizdoje. O įvaizdis, kaip žinia, tikrai ne paskutinėje vietoje... Dar viena galima priežastis - „mokytojo“ prigimtis. Yra vyrų, kuriems tiesiog reikia nuolatos vadovauti ir kitus mokyti gyvenimo pagrindų. Jauna mergina tam tinka kur kas labiau, nei bendraamžė.


Viskas tik psichologijoje?

Be psichologinių motyvų, paskatinančių žmones tokiai santuokai, galima įžvelgti ir fiziologinių motyvų. Suaugęs vyras su patirtimi žino, kaip patenkinti jauną, dažniausiai mažiau patyrusią moterį lovoje. Seksas abiems suteikia džiaugsmo ir gyvenimo skonį, taip pat pakelia kiekvieno savivertę. Tiesa, ar sutampa poreikiai bei seksualinis ritmas – klausimas kitas.

Žinoma, santykiai, kurioje vienas iš partnerių yra žymiai vyresnis, gali baigtis liūdnai. Pavyzdžiui, kuomet tas, kuris jaunesnis, „suaugs“ ir žūt būt stengsis ištrūkti iš tos globos, kuri anksčiau buvo reikalinga. Arba, kai vyresniojo amžius pradės vis dažniau priminti apie save fizine prasme. Taip tikrai nutinka. Tačiau tuo pačiu metu tokių santykių naudai kalba ir tas faktas, kad tokios sąjungos retai kada įvyksta atsitiktinai. Juk amžiaus skirtume slypi kažkoks protesto, iššūkio elementas. Jeigu vardan meilės žmonės pasiryžę iškęsti nugarą varstančius visuomenės žvilgsnius ir dažnai laidomas užgaulias replikas, vadinasi jausmai yra iškeliami aukščiau už prietarus.

Ten, kur kalbama apie tikrą meilę, nėra vietos kalboms apie tradicijas ir pasvarstymus kas „teisinga“, o kas ne. Galima pragyventi visą gyvenimą taip ir nesutikus to tik tau skirto žmogaus. Todėl, jei jau likimas atsiuntė abipusę meilę, galbūt už ją verta pakovoti nepaisant aplinkinių nuomonės ir kalbų?

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis