Tikra istorija: vyras duoda pinigų, o meilužis... geras lovoje!

Vis dažniau gauname jūsų laiškų ir džiaugiamės, kad nebijote klausti, dalintis savo patirtimi ir patarti pačios. Šį kartą sulaukėme dar vieno, labai atviro laiško, paskatinusio diskusijas ir mūsų redakcijoje. Lauksime ir tavo nuomonės komentaruose.

Dažnai paskaitau jūsų puslapyje publikuojamas kitų moterų istorijas ir straipsnius apie santykius. Neretai užklystu ir į komentarus. Jei atvirai – dauguma komentarų man kelia juoką, o kartais ir šiokį tokį pasipiktinimą. Atrodo, visos komentatorės tokios šventos, tiesiai iš dangaus nusileidusios į šitą nusidėjėlių Žemę.

Visos ištikimos, visos dorovingos… O aš ne tokia ir patikėkit, man dėl to nė kiek negėda. Man virš keturiasdešimt metų, turiu du jau suaugusius vaikus, vyrą, su kuriuo pragyvenau du dešimtmečius ir meilužį. Pavyduolėms iš karto galiu pasakyti, kad jau ne pirmą ir neabejoju, kad ne paskutinį.

Vyras duoda pinigų, o meilužis… geras lovoje! Nesąžininga? O aš taip nemanau. Gyventi su vyru man patogu. Kodėl turėčiau ką nors keisti? Šeimai ir savo vyrui aš atidaviau dvidešimt metų ir tikrai nesijaučiu kam nors ką nors skolinga. Kol jis kūrė savo verslus, aš rūpinausi namais ir auginau vaikus. Kai finansinė vyro padėtis stabilizavosi, pradėjau dirbti savo malonumui, bet už viską finansiškai buvo atsakingas jis. Toks variantas mums abiems atrodė sąžiningas ir priimtinas.

Neseniai sužinojau, kad jis daugybę metų turi meilužę ir prieš kokius 3 metus su ja susilaukė sūnaus. Sužinojau tai visai netyčia. Tiesiog pamačiau juos tris vienoje užmiesčio kavinėje. Nekilo jokių abejonių, kad tai jo vaikas. Grįžusi namo ilgai galvojau, ką daryti toliau. Pasakyti, ką mačiau? O kas toliau? Skyrybos? Jeigu jis norėtų skirtis, tikriausiai būtų apie tai pasakęs gerokai anksčiau, pavyzdžiui, kai susilaukė sūnaus?

Vieną dieną pasakiau, kad žinau apie meilužę. Apie vaiką nutylėjau. Žinot, ką jis atsakė? „O tu kažkuo nepatenkinta?“ Su tais žodžiais visos kvailos mintys apie tai, kad galbūt reikia pasikalbėti ir pradėti naują gyvenimą, iš karto išgaravo. Gyvenimą aš tikrai pradėjau naują, tik ne taip, kaip galbūt pradėtų dauguma.

Nesiruošiu pradėti visko nuo nulio vien dėl to, kad savo vyrui tapau nebereikalinga. Gyvenu savo gyvenimą, kuriame yra kitas vyras, bet už sutuoktinio pinigus. Ir manęs tikrai negraužia sąžinė. Norės skirtis – prašom. Tik jam tai per brangiai kainuos. Sutiksiu vyrą, su kuriuo būsiu pasiruošusi palikti viską, ką turėjau iki šiol – paliksiu nedvejodama. O kol kas leidžiu sau mėgautis tuo, ką turiu. O savo vyrui galėčiau atsakyti tik tuo pačiu: „O tu kažkuo nepatenkintas?“

Nori papasakoti savo istoriją, pasidalinti mintimis ar patarimais? Atsiųsk mums laišką elektroniniu paštu portalas@cosmopolitan.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis