Seksualinė anoreksija: sekso nėra ir nesinori

Nesinori sekso? Gali būti, kad tai ne paprasčiausias nuovargis, o rimta problema – vis labiau plintanti seksualinė anoreksija.

Praktiškai kiekviena moteris žino, kas tai yra maistinė anoreksija, juk „modelių liga“ serga nemažai eilinių moterų. Skirtingai nuo maistinės, seksualinė anoreksija pati savaime nesukelia kokių nors susirgimų ar pakitimų organizme, keliančių pavojų sergančiojo sveikatai ar gyvybei, tačiau ji trukdo pilnavertiškam gyvenimui. Seksualinis anorektikas - aseksualas nemeta svorio gąsdinančiu tempu ir nevaikšto nusilpęs, jis paprasčiausiai nenori arba atsisako intymaus artumo. Tačiau gyvenant visiško išsilaisvinimo eroje, nepatirti nuolatinio lytinio potraukio yra tiesiog gėda. Dėl šios priežasties žmogus dažniausiai nelinkęs dalintis šia savo problema su kitais ir slepia ją savyje.

Kai viską turi, nėra ko norėti

Ar gali būti, kad seksualinė anoreksija – tai malonumų pasiūlos ir lengvo pasiekiamumo pasekmė? Psichologai tvirtina, kad taip. Tai, kas anksčiau buvo nepasiekiama ir paslaptinga, šiandien tapo įprastu dalyku. Šiuolaikinė mada diktuoja griežtas taisykles: jeigu šortai, tai mikro, jei sijonas, tai mini. Nuošalyje nelieka ir masinės informacijos priemonės: jeigu pokalbių šou, tai būtinai apie neištikimybę, jeigu filmas, tai būtinai su erotikos elementais. Seksas, seksas, seksas... Paradoksalu: kuo daugiau tariamo sekso visuomenėje, tuo mažiau jo realybėje. Nieko keisto – tai natūrali organizmo savigynos reakcija į seksualinį terorą, kuris mus nuolat veikia.

Masinė psichologinė-seksualinė prievarta iššaukia abstinencijos sindromą, juk noras visada susijęs su tam tikro laipsnio nepasiekiamumu ar galimybių stoka. Jei visa tai turi, tai ir nebelieka ko norėti. Seniau galvas „skaudėdavo“ tik moterims, o dabar ir vyrai išsikovojo savo teises į „migreną“ ir „ne šiandien“.

Seksualinė anoreksija nuolatos plinta

Paskutinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad 1% visų pasaulio gyventojų yra visiškai abejingi seksui. Ir skaičiai nuolatos auga, todėl galima daryti išvadą, jog įtadaką daro tam tikri faktoriai. Hormoniniai sutrikimai, stresas, kompleksai, neigiama seksualinė patirtis – visa tai palieka savo antspaudą aseksualumo formavimesi.

Brocko universiteto profesorius Tony Bogaert teigia, kad aseksualumo formos būna skirtingos: „Egzistuoja dviejų tipų aseksualai: žmonės, kurie nori sekso, tačiau savo norų nenukreipia į kitus žmones, ir tie, kuriems seksas nesukelia absoliučiai jokių emocijų“.

Kai kurie aseksualai tvirtina, kad seksas iškreipia pasaulėžiūrą ir vertybių sistemą, skatina žmogų vergauti fiziniams savo poreikiams, taip sunaikinant emocinį pasaulį, kuris turėtų būti pirmoje vietoje. Šie žmonės įsitikinę, kad seksas – lyg narkotikas, todėl kategoriškai atsisako gyventi priklausomybėje. Kiti fizinio kontakto paprasčiausiai netrokšta, tačiau tai niekaip nesusiję su jų nusistatymais.

Virėju dirbantis trisdešimtmetis Vadimas save taip pat vadina aseksualu: „Taip, aš toks, tačiau apie tai garsiai nekalbu ir neperšu savo gyvenimo būdo aplinkiniams. Aš susitikinėjau su dviem merginomis, vieną iš jų nuoširdžiai mylėjau ir mes gyvenome kartu. Tačiau aš nenorėjau sekso ir tai dariau tik tam, kad jai būtų gera. Mes išsiskyrėme jos iniciatyva ir dabar 5 metus esu vienas. Aš neturiu seksualinių poreikių, todėl svajoju sutikti merginą, kuriai sekso taip pat nereikėtų. Tikriausiai dauguma pasakytų, jog aš netenku vieno iš didžiausių gyvenimo malonumų, tačiau aš tikrai nesijaučiu nuskriaustas: turiu darbą, įdomios veiklos, gerų draugų, kurie, beje, pagaliau nustojo pažindinti mane su merginomis. Tikriausiai suprato, jog iš to nieko gero neišeis“.

Aseksualai, kaip ir įprasti žmonės, būna skirtingi: vieni iš jų gyvena su antrosiomis pusėmis, tačiau atsisako fizinio artumo ir propaguoja platonišką meilę, o štai kitiems seksas sukelia tokį pasišlykštėjimą, kad jie paprasčiausiai negali užmegzti artimo kontakto su priešingos lyties atstovais. Šiuo atveju problemos šaknys įprastai glūdi vaikystėje, kuomet intymūs dalykai šeimoje buvo vertinami kaip purvini, niekingi. Jei merginai nuo mažens nuolatos buvo teigiama, kad vyrams iš jos reikia tik vieno, nieko nuostabaus, kad suaugusi ji laikysis nuošalyje.

Pasitikrink, ar tu neturi seksualinės baimės?

Pasistenk kuo sąžiningiau atsakyti į testo klausimus. Kuo daugiau teigiamų atsakymų, tuo labiau verta susimąstyti.

1. Ar būdavo taip, kad ilgesnį laiką šalindavaisi draugiškų kompanijų?
2. Tu stengiesi nekalbėti apie save net artimų pažįstamų rate?
3. Ar jautiesi vieniša, nors turi artimų žmonių?
4. Ar vengi priešingos lyties atstovų?
5. Tu panikuoji, kai kas nors prisiartina prie tavęs ar bando prie tavęs prisiliesti?
6. Nepatogiai jautiesi, kai tau pasiūlo pagalbą ar tavimi rūpinasi?
7. Jei santykiai su vyriškiu paremti tik flirtu, jautiesi saugi? Jei jis pageidaus sekso, tu atsisakysi?
8. Save laikai aukščiau (žemiau) visų kitų aplink esančių? Tu pernelyg griežta ir išdidi ar priešingai, drovi?
9. Ar seksas tau atstumiantis dalykas, ar tau nekelia pasišlykštėjimo viskas, kas su tuo susiję (pavyzdžiui spermos kvapas)?
10. Tu įsitikinusi, kad atsisakydama intymios sueities su kitu žmogumi, tu tapsi geresne ir pasišvęsi kokiam nors kilniam tikslui?

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis