Septyni mitai arba visa tiesa apie... nekaltybę

Nekaltybė – karštų diskusijų objektas. Nieko nuostabaus, juk požiūris į ją kinta priklausomai nuo laikmečio, tradicijų, tautybės ir t.t.

Pavyzdžiui, romėnėms prieš vestuves defloracija (nekaltybės atėmimas) būdavo atliekama iškilmingai rūmuose, arabų moterims už nekaltybės praradimą iki vestuvių dar iki dabar gresia mirties bausmė, o štai Okeanijos salose, priešingai, skaisčios niekas neims į žmonas. Šią, atrodytų visai neesminę anatominę detalę gaubia tiek visokių mitų...

Mergystės plėvė (lot. hymen) — tai plona gleivinės plėvelė tarp merginos makšties ir makšties prieangio, skirianti merginos vidinius lytinius organus nuo išorinių ir dalinai uždaranti įėjimą į makštį. Medikų nuomone, jos paskirtis – apsaugoti iki galo dar nesusiformavusius vidinius lytinius organus nuo patogenų (bakterijos, virusai) ir svetimkūnių.

TAIP PAT SKAITYK: 5 erotiniai žaidimai karštam vakarui dviese (N-18)

Pagal savo formą ir struktūrą mergystės plėvė gali būti skirtinga. Ją sudaro plona skaidulinio jungiamojo audinio plėvė (su raumenimis, nervais ir kraujagyslėmis), iš abiejų pusių padengta daugiasluoksniu plokščiuoju nesuragėjusiu epiteliu. Iš makšties pusės šis epitelis storesnis, o iš makšties prieangio – plonesnis. Tarp gleivinės lapelių yra elastinio ir raumeninio audinių pluošteliai, kurie lemia plėvės standumą ir paslankumą. Pagal formą, plėvė gali būti įvairaus pločio: žiedinė, gumbuota, akyta, arba jos gali ir visai nebūti. Joje paprastai būna keletas įvairaus dydžio ir formos angų, pro kurias mėnesinių metu išteka kraujas. Retai mergystės plėvė būna aklina, bet tada, atsiradus mėnesinėms, išskyros negali ištekėti lauk, ir dėl to plėvė yra operuojama. Po defloracijos, kraujavimas gali trukti vos kelias minutes, bet gali užsitęsti ir kelias dienas. Po lytinės brandos praėjus keleriems metams, nepažeista plėvė sustangrėja ir defloracija tampa skausmingesnė. Todėl, manytina, kad intymų gyvenimą tinkamiausia būtų pradėti sulaukus 18–20 metų. Gyvenimas su mergystės plėve jokiu būdu nekenkia moters sveikatai, anaiptol, ji dar gi apsaugo nuo įvairių užkrečiamųjų ligų.

TAIP PAT SKAITYK: Kokie Zodiako ženklai labiausiai tinka vienas kitam

Tiesa ir išsigalvojimai

1. Mergystės plėvė – atavizmas. Mitas. Kaip ir glandai, apendiksas ar kiti, praėjusių amžiaus daktarų vadinami „nereikalingi organai“, mergystės plėvė atlieka savo anatominę funkciją.
2. Plėvę turi tik žmogus. Mitas. Didžiojoje medicinos enciklopedijoje rašoma, jog analogiškus jungiamojo audinio darinius turi beždžionės, drambliai, arkliai, asilai, karvės, ožkos, kiaulės.
3. Defloracija skausminga. Iš dalies – mitas. Nemalonūs pojūčiai priklauso nuo ištiso faktorių komplekso – plėvės formos ir elastingumo, trauminės defloracijos, merginos emocinės ir susijaudinimo būsenos. Kartais defloracijos metu juntamas skausmas tampa intymaus gyvenimo fobija, tačiau jei mergina bus tinkamai tam pasirengusi, o partneris elgsis taktiškai ir subtiliai, jokių problemų kilti neturėtų.
4. Defloracija neatsiejama nuo kraujavimo. Dalinai – mitas. Plona ir elastinga jaunos merginos plėvė gali išsitempti ir nepažeisdama smulkiųjų kraujagyslių.
5. Plėvė patvirtina merginos skaistybę. Mitas. Esant labai elastingam audiniui ir mažam peniui, mergystės plėvė gali išlikti nepažeista. Be to ji netrukdo praktikuoti kitas sekso rūšis, pvz. analinį, oralinį seksą ar petingą.
6. Mergystės plėvė būna visada. Mitas. Kai kurios merginos gimsta su artrezija (plėvės neišsivystymu), kitos mergystės plėvę pažeidžia netinkamai naudodamos tamponus, sportuodamos, besimasturbuodamos ir t.t.
7. Skaistuolė negali pastoti. Mitas. Petingo ar analinio sekso metu spermatozoidai gali patekti į lytinius takus ir susijungti su kiaušialąste, tad ir defloracija nėra kliūtis pastoti.

TAIP PAT SKAITYK: Ko lietuviai ieško sekso prekių parduotuvėse? (I dalis)

Skubus „remontas“

Kaip ir bet kurią kitą brangią prekę, skaistybę būdavo bandoma imituoti. Patyrusios moteriškės nusidėjusioms iki vestuvių negailėdavo patarimų, pavyzdžiui, kaip pirmą vedybų naktį įdėti į makštį žuvies pūslę arba kempinėlę su krauju. Lytinių takų susiaurinimui siūlė įvairiausius įpurškimus ir kompresus iš ąžuolo žievės, alūno ir kitų sutraukiantį poveikį turinčių medžiagų. Buvo praktikuojamas net dalinis lytinių lūpų užsiuvimas. Dažniausiai tai būdavo daroma viešnamiuose, norint tą pačią „nekaltybę“ parduoti kelis kartus.

Mergystės plėvės atkūrimas chirurginiu būdu nėra naujovė ir šiais laikais. Pirma tokia operacija buvo atlikta 1962 metais JAV. Praktikuojami du tokios operacijos būdai: laikinoji, kuomet plėvės kraštai susiuvami savaime ištirpstančiais siūlais ir pilnas plėvės atstatymas su jos rekonstrukcija. Pirmasis variantas dažniau naudojamas norint padaryti gerą „pirmos nakties“ įspūdį. Antrasis – išprievartavimo, traumų ar kitokių susirgimų atvejais. Norinčios susigrąžinti „netektį“ turėtų atsiminti, kad tai chirurginė operacija, su visomis galimomis komplikacijomis.

Beje, kai kuriais įgimtais atvejais chirurginė intervencija tiesiog būtina. Jeigu mergystės plėvė užakusi, tuomet prasidėjus menstruaciniam laikotarpiui, kraujas, neturėdamas ištekėjimo angos, kaupiasi makštyje, kas kartą sukeldamas vis didesnius skausmus, ko pasekoje, nesikreipiant į medikus, gali kilti rimtų sveikatos problemų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis