Kuo turi sutapti du žmonės, kad jų pora ilgai išliktų kartu?

Ar įmanoma tiksliai, konkrečiai ir tvirtai atsakyti į šį klausimą? „Mano įsitikinimu, jeigu tai būtų įmanoma, prieš pradėdamos kurti bendrą ateitį santuokoje, visos poros kreiptųsi pas specialistus, kad jie nustatytų ar jų pora tikrai ilgai bus laiminga“ - nuomone dalijasi psichologė Kristina Levon.

Kokius kriterijus reikia įvertinti? Kokios vertybės turi sutapti? Kokio temperamento turėtų būti žmona? O kaip su vyro žalingais įpročiais, priklausomybėmis? Koks sutuoktinių požiūris į vaikus? Iškyla ir daugiau panašių klausimų. Taigi, ar iš tiesų realu numatyti poros ateitį?

Be abejo, yra pagrindiniai rodikliai, kurie galbūt šiek tiek gali priartinti mus prie visų atsakymų, bet tai vis vien bus tik tam tikros prielaidos be jokios garantijos. Daugumai žmonių tikriausiai iškils klausimas: „O kaip gi meilė, ar tai nėra tas pagrindinis rodiklis?“ Deja, dažniausia meilė būna viena iš santuokos sukūrimo priežasčių, tačiau tikrai ne tam tikras ilgalaikių santykių garantas.

Dauguma jaunų merginų ir vaikinų, pradėdami draugauti, ko ne šventai tiki, kad tai ir yra jų pirmoji ir paskutinioji gyvenimo meilė. Kiekviena pora (norėtųsi taip galvoti), einanti į santuokų rūmus, tikisi, kad jų šeima bus tvirčiausia ir laimingiausia iš visų. Regis, jų šeimoje sutampa tikslai ir norai, egzistuoja panašios vertybės, be to, ir myli vienas kitą, tačiau praeina kiek laiko, viskas, kas buvo bendro, atrodo irgi yra išlikę, bet žmones nusprendžia išsiskirti.

O kodėl? Juk, remiantis prognozėmis, būti kartu jie turėtų ilgai. Kai manęs paklausia ką aš manau apie tą ar kitą porą, kartais mėgstu pajuokauti apie jos ateitį. Atsakau taip: garantinio talono nei aš, nei santuokų rūmų darbuotojai jums tikrai neišduos. Deja, tokia yra realybė.

Gal kažkuriuo momentu gerbiamiems skaitytojams situacija galėjo pasirodyti tragiška ir beviltiška. Norėčiau nuraminti: visgi yra tai, kas galbūt gali mums šiek tiek pagelbėti – santykių tvirtumo prognozavimas.

Tikriausiai kiekvienam žmogui savo gyvenime teko susidurti su situacija, kurios aplinkybės yra jam nesuprantamos ir nepriimtinos, bet nepaisant to, žmogus su visu tuo taikstosi, taikosi, kuria ateitį, tobulėja. Pasvarsčius išsamiau ir uždavus klausimą: „Kodėl tu taikstaisi su tuo?“, dažniausiai aiškaus atsakymo neišgirsi. Panašūs dėsningumai vyrauja ir nesusituokusiose porose.

Draugauja žmonės, tuokiasi, gyvena, pykstasi, konfliktuoja, verkia, grasina, bet, nepaisant to, labai ilgą laiką išlieka kartu. Kodėl? Kur paslaptis? Manau, labai tiksliai į tą klausimą galima atsakyti dažnai girdimais žodžiais: „Noriu būti su juo (ja) nepaisant to, kad...“

Dauguma mokslininkų mano, kad tam didelę įtaką turi feromonai. Tai – labai kaprizinga ir jautri materija, kuri savo savybes išsaugo labai specifinėmis sąlygomis. Gal būtent todėl ir yra tiek mažai porų, kurios ilgą laiką išlieka kartu. Pirma – „savo“ žmogų yra labai sunku „užuosti“, o antra – sunku paaiškinti šią savijautą.

Kad pora dažnai susiduria su nesklandumais, konfliktais ar barniais, tai dar nėra faktas, jog tokie santykiai yra trumpalaikiai. Tie žmonės tiesiog fiziologiškai, chemiškai negali būti atskirai.

Be abejo, labai svarbus poroje yra noras būti kartu, noras ieškoti išeičių iš sunkumų. Svarbu, kad pagarba vienas kitam vyrautų net tada, kai nuomonės nesutampa, o supratingumas būtų reiškiamas net nepriimtinose situacijose. Ir dar daug kitų dalykų. Bet, kaip rašiau straipsnio pradžioje, garantinio talono niekas neišrašys.

Nuoširdžiai norėčiau visiems palinkėti džiaugtis gyvenimu, mylėti gyvenimą, save ir kitus. Taip pat linkiu dažniau šypsotis žmonėms ir sutikti kiekvieną ateinančią dieną su atvira širdimi.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis