Svarbiausia – ištekėti! Kodėl vienišos moterys paverčiamos netikėlėmis?

Į duris jau beldžiasi trisdešimtmetis, o tu vis dar neištekėjusi ir neturi vaikų? Tikriausiai su tavimi kažkas netvarkoje. Ne, čia ne aš taip galvoju, tiesiog kartais (ne taip jau ir kartais) būtent taip pradeda atrodyti, jeigu įsiklausai į aplinkinių reakcijas.

Susitinki seniai matytą pažįstamą: „Na, kas naujo? Gal jau ištekėjai?“ – klausimas atrodo įprastas, tarsi pasakyti „Klausau“ atsiliepiant telefonu. „Ne? Tai ko tu taip?“ – paklausia taip, tarsi ištekėti būtų tas pats, kas nueiti į parduotuvę.

Kitos, žiūrėk, jau ir vaikus į darželius veda, o tu vis dar vieniša. „Mokykla, universitetas, darbas, šeima“ - atrodo, vis dar gyvename pagal iš anksto visiems sudarytą planą. Tam tikrų rokiruočių pasitaiko, tačiau dauguma laikosi šio algoritmo. Gyveni ne pagal visuotinį planą? Nenustebk, jei tos pačios daugumos akyse liksi netikėle, nesugebančia susirasti vyro. Žiūrėk, susirado net Onutė iš Petrašiūnų vienkiemio, o tu ko lauki?

Peržengus 25 metus, žodis „vestuvės“ tampa nuolatiniu palydovu. Jei tekėti vis dėlto neketini, šį žodį pakentėti reikės kokius penkis metelius - po trisdešimties greičiausiai jau būsi „nurašyta“. Ir visai nesvarbu, kad turi gerą darbą, nuolatos tobulėji ir tikrai nesėdi užsidariusi tarp keturių sienų. Jeigu šalia neturi vyro… tavo gyvenimas nenusisekęs. Štai toks tas paprastas sėkmės/nesėkmės kriterijus.

Yra moterų, kurioms geriau bet koks, nei joks. Geria? Užtai nemuša. Muša? Užtai pinigus namo parneša. Neparneša? Na, belieka pasidžiaugti, kad vis tiek vyras namuose, koks jis bebūtų. Nesmerkiu, kiekvienam savo. Bet nereikia smerkti ir tų, kurios geriau bus vienos, nei pataikaus visuomenės sukurtiems standartams vien tam, kad sutikusios tą patį seną pažįstamą galėtų išdidžiai parodyti žiedą ant piršto. Ir visai nesvarbu, laimingos jos ar ne - senasis pažįstamas vargu ar tuo pasidomės, juk svarbiausia - ar esi ištekėjusi.

Kas apskritai nustatė amžiaus ribą, iki kada turėtum sukurti šeimą? Biologinis laikrodis gal ir tiksi, bet ar tai priežastis verstis per galvą, kad ištekėtum? Toks vaizdas, tarsi vyrai būtų išrikiuoti parduotuvės lentynoje, o tau tereikia ištiesti ranką ir įsimesti pasirinktą variantą į savo gyvenimo krepšelį. Deja, viskas ne taip paprasta.

Todėl galiu tik nuoširdžiai pasidžiaugti už tas, kurioms pavyko anksti sutikti savo žmogų. Tokį, kuris mokės kartu pasidžiaugti ir išties ranką, kai bus sunku. O visoms kitoms galiu tik palinkėti nepamiršti, kad svarbiausia - ne santuoka, o santykiai. Ištekėti gal ir gali už bet ko, bet tvirtų santykių su bet kuo tikrai nesukursi. Kurį variantą pasirinkti - spręsti tik tau pačiai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis