Gėdingiausios sekso istorijos iš skaitytojų lūpų

Po vakarienės namuose gundančiai prisėdau jam ant kelių. Mes bučiavomės ir švelniai glamonėjomės. Atlošiau galvą atgal, norėdama pajusti jo karštas lūpas ant savo kaklo.

Romantišką atmosferą kūrusiai žvakių kompozicijai šis sumanymas nepatiko ir ugnies liežuviai praretino mano šviesias garbanas. Staiga pasklidęs nemalonus degančių plaukų tvaikas, žinoma, nutraukė visas glamones.

Ilgus plaukus teko gerokai patrumpinti.

„Nepasisekė“, - tąkart guosdamasi sau sakiau, o šiandien tvirtai teigiu, kad likimas man padėjo. Vaikinas, kuriam per plauką neatsidaviau, po kelių mėnesių mane paliko, nučiupęs šviesią ilgakasę.

Kai papasakojau draugėms, pasirodė, jog nesusipratimų lovos reikaluose būta ir kur kas nemalonesnių...

Monika, 28 m.: Jam turbūt buvau pirmoji mergina, nes tokią gėdą patirti gali tik nepatyręs vaikinas. Visaip kaip jis bandė priartėti prie manęs. Ir manau, kad jis jau manė darantis "tai", o iš tikrųjų tai buvo tik dviejų senų sustumtų lovų tarpas... Jis, matyt, buvo tiek susijaudinęs, kad jam jau buvo tas pats... Apie tokį seksą „pasvajoti“ gali kiekviena mergina... Labai jau nepatogi situacija, ir ką jam pasakyti po tokio sekso?...

Kamilė, 26 m: Pati gėdingiausia istorija nutiko studijų laikais, kai dar gyvenau bendrabutyje. Susitikinėjau su keliais metais vyresniu vaikinu, draugystė buvo rimta, tad ir lovos reikalai vykdavo sklandžiai – tai pas jį, tai pas mane, kai tik kambariokė išvykdavo namo.

Prisipažinsiu, man labai pasisekė, nes kambariokė, gyvenusi netoli Vilniaus, į tėviškę važiuodavo kiekvieną ketvirtadienį ir grįždavo tik pirmadienį, tad su Sauliumi kiekvieną savaitgalį praleisdavome kartu mano kambaryje. Ir štai vieną penktadienį linksmi iš bariuko parvingiavome į bendrabutį. Tyliai atsidarėme kambario duris ir audringai šokome į lovą. Seksas buvo greitas ir nuostabus. Paprašiau Sauliaus atnešti vandens ir, kai jis uždegė šviesą, kitoje lovoje pamatėme kupstą. Kažkas ten gulėjo ir nejudėjo.

Mūsų aistringas tango lovoje būtų pažadinęs ir kiečiausiai įmigusį žmogų, tad mes supratome, kad kambariokė tik apsimetė mieganti. Mes apsimetėme, kad viskas gerai ir tyliai sulindome po antklode. Rytas buvo persmelktas gėdos, nors mes nepadarėme jokio nusikaltimo. Pasirodo, kambariokė susipyko su vaikinu ir sugalvojo grįžti į Vilnių. Ji mums skambino, norėjo įspėti, tačiau mes siautėme bare ir skambučio negirdėjome...

Sandra, 27 m.: Prieš septynerius metus draugavau su vaikinu, kuris dar vis gyveno su tėvais. Taigi, vieną vakarą mylėjomės jo namų svetainėje ant kilimo. Žinoma, vaikino tėvų nebuvo ir šie neturėjo grįžti, bet... Netikėtai išgirdau rakinant duris. Kaip įkirpti susirinkome išmėtytus drabužius ir lėkėm į jo miegamąjį pabaigti visą reikalą. Tik va, galiausiai išaiškėjo, kad palikau kelnaites, kurias ryte parnešė iki ausų išsišiepęs vaikino tėvas. Taaaaip gėda buvo! Visa laimė, kad tėvas nieko nebesakė, netgi malonus buvo...

Karina, 23 m.: Tokia situacija buvo nutikusi ne man vienai, tačiau tai visiškai manęs neguodžia. Kartą, po audringo vakarėlio, su pažįstamu vaikinu grįžome pas jį namo. Žinoma, ruošiantis miegoti situacija greitai apsivertė aukštyn kojomis: vietoje pašnekesių vyrukas įsivertė mane į lovą. Iš tiesų, to ir tikėjausi, tačiau veiksmui nė neįpusėjus, jis ėmė ir užmigo! Už – mi – go! Buvau pernelyg pavargusi, kad apsirengčiau ir keliaučiau namo, tad likau lovoje. 

Buvau baisiai įpykusi, o jis dar ėmė knarkti ir per sapnus savo mamą šaukti. Kažkokia beprotystė! Maniau, kad blogiau jau būti negali, bet, deja, apsirikau. Prabudus ryte po kelių valandų miego, vaikino lovoje nebuvo nė kvapo. Pašniukštinėjusi supratau, jog jis vonios kambaryje. Kiek palukėjau, kad prieš išeidama galėčiau atsisveikinti. Na, iš mandagumo. Tačiau ir po pusvalandžio vaikino nesulaukiau, o iš vonios kambario nesklido joks garsas, išskyrus vos girdimą šnaresį. Galiausiai supratau, kad jis ten nuo manęs slepiasi. Tiesiog apgailėtina... Tikiuosi, kad jis, prisiminęs tą naktį, iki šiol miršta iš gėdos.

Lina, 28 m.: Kažkada juokiausi iš draugių apgailėtino sekso istorijų ir vis pasišaipydavau, iki kol pačiai nenutiko kai kas panašaus. Kurį laiką susitikinėjau su vienu vaikinu, jei tai galima vadinti susitikinėjimu: nors jis keletą kartų liko nakvoti mano namuose, miegojo su manimi vienoje lovoje, po viena antklode(!), karštos nakties aš taip ir nesulaukiau. Atrodė, bendravimas einasi gerai, o vaikinas tikrai turėjo suprasti, jog nesu XIX amžiaus mergina, tad noriu jo čia ir dabar. Nesupratau, kas vyksta, bet leidau įvykiams tekėti sava vaga ir laukiau. Vieno susitikimo metu, pagaliau, jis ėmėsi iniciatyvos, tad, kaip dabar prisimenu, mintyse džiūgavau: „Pagaliau, didžioji sekso diena išaušo!!!“

Veiksmui įsisiautėjus ir svarbiausiam momentui vos prasidėjus pamatau sutrikusią vaikino veido išraišką. Man nė nespėjus paklausti, kas nutiko, jis atsitraukė ir atsisėdo ant lovos krašto. Aš taip pat atsisėdau ir laukiau paaiškinimo, bet vyrukas tylėjo. Galiausiai pasimečiau ir aš: gal esu nepatraukli? O gal jis turi psichologinių problemų? Vaikinas turėjo „ten“ auskarą, tad ėmiau galvoti, gal neseniai jį įsivėrė, dėl to skauda, bet jaučia dėl to gėda ir nieko nesako? Mano chaotiškas mintis nutraukė jo žodžiai: „Atsiprašau, aš negaliu...“ Apsivilkau drabužius ir kalbėdama stengiausi nukreipti temą – kas man beliko? Mintyse tik šūkčiojau: „Tu ką, rimtai? Išprotėjai? Ką čia sugalvojai? Juk ne moteris esi!“
Žinoma, jis daugiau niekada apie tai nebeužsiminė, o ir mūsų susitikinėjimams greitai atėjo galas. Ir gerai, lyg reikia man čia tokių liurbių, net pasimylėti nesugebančių...

Pasidalink savo istorija, parašyk mums laiškelį: portalas@cosmopolitan.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis