Skaitytojos atvirai: už ką tave pamilau

Vakar COSMO skaitytojų prašėme parašyti, už ką jos pamilo savo vaikinus, o šiandien norime pasidalinti keliais atsakymais ir su tavimi. Galbūt tai padės tau su šypsena prisiminti savo pačios meilės istorijas. Ir visai nesvarbu, kaip jos pasibaigė – svarbiausia, kad mylėjai!

Reda: už jausmą, kad esu ypatinga.

Rūtu: už tas ištvirkusias akis ir viliokišką šypseną. Už tą visiškai netikėtą frazę: „Labas, kaip egzaminas?“ Už kalijas, kurias išrovė iš mamos darželio. Už netikėtą bučinį į kaklą, prieš išeinant į sceną. Už tą lėtą šokį, nuo kurio viskas ir prasidėjo... Visa tai - nuo ko prasidėjo meilė, o dabar tiesiog myliu už viską.

Vilma: pamilau, nes tarp visu žmonių minioje jis visada ieško tik mano akių, nes jo šiltas apkabinimas padeda ištverti net baisiausias dienas...

Ernesta: už tai, kad per 8 metus jis ne kartą man nesukėlė abejonių kaip ir ta patį pirma kartą susitikus.

Kristina: už tai, kad nuo pirmos akimirkos susitikimo pajutau, jog tai mano sielos antra pusė, mano angelas kuris mane saugos ir rūpinsis visą mano gyvenimą,. Už tai, kad prajuokins ir neleis liūdėti, kad visada atras tinkamą žodį kiekvienoje situacijoje kai būna sunku ir reikia supratingo žmogaus šalia. Už tai, kad niekada manęs neskaudins ir niekada neleis kitiem to daryti. Už tai, kad atidarys duris, paduos ranką, neš visus sunkiausius nešulius ir atiduos paskutinius savo marškinius, kad tik man nebūtų šalta. Už pastoviai nevystančias gėles namuose, už stiprų palaikymą ir padrąsinimą žengiant naują žingsnį, už tai, kad aš jam pati gražiausia, trokštamiausia, nors ir be makiažo ryte susivėlus ir užtinusiomis akimis. Už tai, kad kaip besirgčiau, atneš man į lovą arbatos ir iškeps patį skaniausią pyragą. Už tai, kad skaniai gamina įvairiausius patiekalus. Už tai, kad kaskart išėjęs apsipirkti man praneša kokį nors siurprizą. Už tai, kad per dieną šimtus kartų pasako, kad mane myli. Už tai, kad jam niekada nenusibostu ir niekada nepalieka manęs vienos, nors galėtų su draugais važiuoti žiūrėti futbolą ir išgerti alaus. Už tai, kad laukia kiekvieną dieną grįžtančios iš darbo, taip pat už tai, kad nebegalime vienas be kito užmigti.... Už tai, kad po ketverių draugystės ir santuokos metų niekas nepasikeitė ir už tai, kad padarė mane pačia laimingiausia pasaulyje.

Marta: pamilau už tai, koks jis buvo su manimi, už tai, kad privertė mane jaustis ypatinga, už tai, kad atvėrė akis ir parodė koks mano gyvenimas yra ir koks PRIVALO būti . Pamilau už tai, kad jis buvo su manimi tada, kada pati į save žiūrėti negalėjau. Pamilau už tai, kad jis buvo man skirtas vyras, myliu už tai, kad tokiu ir liko.

Neringa: už nemokėjimą rodyti didelio dėmesio, už tingėjimą, už gražias elfiškas ausytes, už gyvenimą ne pagal taisykles, už JO trūkumus!

Jurgita: už patį nuostabiausią dalyką - ištikimybę bei pagarbą.

Ugnė: už tą kvailą jausmą, keliantį šypseną, kai tik jis šalia ir už tuos virpuliukus, kai apkabina. Už jo norą būti su manimi bet kokia kaina ir už tai, kad vien pagalvojus apie jį, viduje taip šilta pasidaro.

Živilė: hmmm... Savo sužadėtinį pamilau už tai, kad jis supranta mano kvailą elgesį, moka kartu iš to pasijuokti, padrąsina mane kai tik to reikia ir visuomet manimi rūpinasi, nors ir būnu kartais pikta kaip širšė. Stebina ir džiugina, po darbo pasiima ir parveža mane namo... Yra tiek daug dalykų, dėl ko mylima, bet labiausiai džiugina mažmožiai, kurie tą meilę ir sustiprina.

Margarita: pamilau už nepasiekiamumą, rimtumą ir principus,o tebemyliu už gerą širdį ir nuostabiausią sielą.

Neringa: už jo nuostabų protą, kuriuo mane pirmo pasimatymo metu ir sužavėjo. Už jo nuostabią išvaizdą, kurioje nėra nė lašo "moteriškumo", banalumo. Už jo tvirtą charakterį, kurio nepalauš jokie gyvenimo vėjai. Ir už jo meilę man, kurią taip gera savyje turėti.

Reda: kažkur girdėjau mano nuomone tobulą posakį - jeigu žinai už ką myli - tai jau ne meilė. Ir iš tiesų taip: jei myli už gražias akis, vadinasi myli akis. Jei myli už kažkokią savybę - iš tiesų ir myli tą savybę, o ne žmogų. Prisipažinsiu, jog iki šiol nežinau už ką myliu savo vyrą. Bet tvirtai žinau, jog tikrai myliu.

Greta: už tai,kad nuo pirmų bendravimo akimirkų mačiau, kaip jis paslapčiom mane stebi nuostabiom rudom akim, už tai, kad kai sveikindavomės paspausdami rankas, jausdavau ne tik per savo, bet ir per jo kūną perbėgančius virpuliukus. Už tai,kad nuo pirmų draugavimo akimirkų jis mane visad išklauso, supranta mane iš kiekvieno judesio, jaučia, kuomet man liūdna ir moka mano ašaras išvaikyti prajuokindamas. Už tai, kad net tuomet, kai buvau rubuiliukė, jam buvau pati gražiausia, o dabar jis vis rūpinasi, kad būčiau pavalgius ir per prievartą valgydina kiekvieną kąsnį. Už tai, kad kai nusikloju naktį, jis visada visada mane apkloja. O rytais jis jau gerą valandą stebi mane miegančią. Už tai, kad jis visad sugalvodavo ir sugalvoja kaip praskaidrint niūrią kasdienybę. Už tai, kad ant mano stalo visada yra pamerkta jo dovanotų gėlių. Už tai, kad su juo galiu pasiginčyt, padiskutuot. Už tai kadaise sugalvojom tik mums suprantamas reikšmes paprastiems, kasdieniams žodžiams. Už tai, kad žiūrėdami vienas į kitą galim prapliūpti juoku. Už jo kantrybę. Už tai, kad galiu niršti, pykti, o jis švelniai apkabins ir pasakys, kad myli. Už tai, kad jis dar prieš pradedant draugauti įsiminė, ką aš mėgstu ir tą visada prisimena. Už tai, kad jaučiu jo meilę, rūpestį, švelnumą, dėmesį. Už tai,kad jis toks vienintelis buvo, yra ir visada bus!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis