Jis ne sadistas, jis – dominantas. Kodėl merginoms patinka paklusti?

Ar jauti pavydą Anastasijai Stil iš knygos „50 pilkų atspalvių“? Kokiu būdu ši istorija apie merginą, savo noru nusprendusią tapti pagrindinio veikėjo verge, virto erotiniu bestseleriu ir kuo šis žiaurių žaidimų tarp vyro ir moters manifestas galėtų būti pavojingas pirmiausia mums?

Autorė pristato knygą kaip lengvo pobūdžio skaitalą moterims, trokštančioms pasijausti geidžiamomis ir mylimomis. Tačiau prie šių pojūčių savo skaitytojas veda ne tradiciniu, o froidiškuoju keliu: per pažeminimą, kankinimus, dominavimą. Būtent Foidas teigė, kad sadizmo ir mazohizmo genezė veda į vaikystę, o vėliau jie pasireiškia per pasikartojančias fantazijas apie prievartą ir nuolankumą ir šios fantazijos aplanko tiek vyrus, tiek moteris. Tačiau moterims savo tyrinėjimuose Froidas skiria ypatingą dėmesį. Jis pateisina moters nuolankumą prieš vyrą ir iniciatyvos iš jos pusės nebuvimą tiek intymiuose santykiuose, tiek nepilnavertiškumo kompleksais ir kitose gyvenimo srityse.

Pastarieji susiformavo dėl biologinių skirtumų: pagal Froidą, vos tik maža mergaitė pastebėdavo neturinti pimpaliuko, ją apimdavo pavydas, dėl to sustiprėdavo jos apmaudas mamai ir atsirasdavo pavydulingas prieraišumas prie tėvo, o vėliau ir prie visos vyriškosios giminės atstovų. Sekso srityje žymusis psichoanalitikas laikė moterį būtybe, kuri pasirenka nuolankios ir priklausomos vaidmenį ir tame bando jausti pasitenkinimą. Visai taip, kaip knygos „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ veikėja Anastasija Stil.

Anastasija Stil realiame gyvenime

Pasižvalgius aplink, netruksime įsitikinti, kad panašaus tipo „Anastasijos“ egzistuoja ne tik knygose, bet ir realiame gyvenime. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar galima sutikti nemažai porų, kuriose mergina paklūsta vaikinui ir leidžia jam vadovauti jos gyvenime ir priimti už ją sprendimus. Ir net išsiskyrusi ji ne tik nelieka nusivylusi tokiu modeliu, bet priešingai, nesąmoningai ar net sąmoningai tikisi tokios pačios pasiskirstymo vaidmenimis schemos kituose santykiuose.

Kuo pavojingas Anastasijos Stil vaidmuo?

Atrodytų, ir kas gi čia blogo tokioje tikro, stipraus, valdingo „patino“ paieškoje, kuris galėtų būti šeimos vedliu? Tačiau vienas dalykas yra apie dominuojančius santykius skaityti knygose, kur jie paverčiami netgi pikantišku seksualiniu žaidimu, iš kurio kiekvienas dalyvis bet kurią akimirką gali pasišalinti ir visai kitas dalykas yra nesimetriški santykiai gyvenime, kurie moteriai sukelia daugybę pavojų. Didžiausias iš jų – prievarta šeimoje.

Panašiai kaip ir totalitarinės valstybės neegzistuoja be represijų, taip ir santykiuose tarp dominuojančiojo ir paklusniojo, pastarasis labai dažnai patiria jei ne fizines atakas, tai pažeminimą ir asmenybės gniuždymą. Dominuojantis subjektas jaučia poreikį įtvirtinti savo padėtį bei daromą įtaką „pavaldiniui“ ir priversti jį jaustis priklausomu ir bejėgiu.

Tai pasiekiama pirmiausia mantros kartojimu: „Tu negalėsi gyventi be manęs“ ir subjektas (mergina) iš tiesų pasijaučia negalinti leisti sau gyventi savarankiškai, atsisakiusi stabilių pajamų (pavyzdžiui, išėjus iš darbo vaiko gimdymo laikotarpiu), neturėdama atskiro gyvenamojo ploto, komfortiškos aplinkos (persikėlus gyventi į kitą vietą, pasikeitus pažįstamų žmonių ratui ir t.t.)...

Mantra „Tu negalėsi gyventi be manęs“

Paklusniojo objekto priklausomybė psichologiškai veikiama žodžiais: merginai dažnai įteigiama, kad ji nesugeba savarankiškai priimti sprendimų, joje nėra nieko ypatingo, be jo palaikymo ji neišgyvens – nuo to labai menkėja savivertė, susilpnėja valia, tačiau „meilė“ nepraeina,nes vyras gali pakurstyti aistros stiprumą, kartkartėmis kaitaliodamas pyktį ir geraširdiškumą, o pati mergina, būdama žeminančioje pavaldumo padėtyje, nemato tame nieko blogo, aiškindama tokią padėtį natūraliu lyčių vaidmenų pasiskirstymu. To pasekoje, neįgaudama šeimoje nepriklausomybės ir stiprybės, mergina nesugeba šių vertybių perduoti savo dukrai. Kas įvyksta? Ratas užsidaro. Į pasaulį ateina naujoji Anastasija Stil, negalinti atsiriboti nuo savo „paklusniosios“ pašaukimo.

Žinoma, visa tai - tik kraštutinis scenarijus. Yra daugybė porų, kuriose vyras - dominantas, o moteris - paklusnioji, tačiau nustatytos ribos neleidžia santykiams pavirsti iškreiptu totaliu pavaldumu. Tikriausiai visame kame svarbiausia jausti ribas ir jeigu santykiuose pirmą vietą užima pagarba vienas kitam, visi galimi santykių modeliai yra priimtini.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis