BDSM - sadistiniai žaidimai lovoje. Kada tai - iškrypimas, o kada – norma

Sekse nuolatos norisi kažko naujo, dar nepatirto, jaudinančio ir beprotiškai užvedančio. Šiandien – lengvas plekštelėjimas per užpakaliuką, rytoj – antrankiai, poryt jau ir botagėlis aštresniems pojūčiams.

Padaryk man, kad skaudėtų

Sadizmas, mazochizmas… Daugeliui iš mūsų šie žodžiai sukelia neigiamas asociacijas. Paprasto žmogaus akimis žiūrint, sadistas – atgrasios išvaizdos žmogus, kuris tyčiojasi iš silpnesnių, negalinčių apsiginti žmonių. O mazochistas įsivaizduojamas kaip silpnavalė, dažnai psichologinių problemų turinti asmenybė. Iš tiesų sadomazochizmo sąvoka yra kur kas platesnė, nei įprasta manyti.

Prisimink, kaip tu pati paskelbdavai sau iškrovos dieną. Ar neteko išgirsti iš kolegų, kad esi mazochistė, kai matydavo tave pietums ir vakarienei geriant tik kefyrą? O kai vedžiojai už nosies eilinį gerbėją, tai net geriausios draugės tikriausiai ne kartą yra leptelėjusios, kad tu – „sadistė“. Dominuojančiojo ir pavaldaus vaidmenys (pavyzdžiui, darbe) persekioja mus visą gyvenimą, todėl nėra ko stebėtis, kad „šeimininko ir vergo“ santykiai persikėlė ir į miegamojo erdvę.

Ką reiškia BDSM?

BDSM – tai iš esmės vaidmenų „žaidimas“, nukreiptas į jėgos ar valdžios elementą. Nežiūrint į paplitusią nuomonę, tai nėra grynai seksualinis žaidimas. Daugelis žmonių tai pavadintų gyvenimo būdu. O štai sociologijos požiūriu, tai galima traktuoti kaip atskirą kultūros rūšį.

TAIP PAT SKAITYK: Porno žvaigždė Jamesas Deenas: atvirai apie seksą, pinigus ir karjerą

Esminis BDSM skiriamasis bruožas nuo kitų nepageidaujamų socialiai pavojingų elgesio formų, tai laisvanoriškas abiejų partnerių susitarimas dėl visiško vieno partnerio paklusnumo ir kitam partneriui suteikiamos laisvės valdyti. Svarbiausias dalykas aptariant scenarijų, neversti partnerio sutikti daryti tai, kuo jis abejoja.

Dauguma žmonių, išgyvenančių su prievarta susijusias fantazijas, baiminasi savo emocijų proveržio. Savęs pripažinimas kitokiu nei visi, gali labai skausmingai atsiliepti psichikai, sukelti depresiją ar kitokius psichinius sutrikimus.

Tyrimai rodo, kad dauguma BDSM gerbėjų vaikystėje patyrė fizinę ar psichologinę prievartą. Padirbėjus su psichologu, įkyrių fantazijų galima atsikratyti. Deja, dar visai neseniai seksologai polinkį į BDSM laikė nukrypimu nuo normos ir jam buvo taikomas medicininis gydymas atitinkamose įstaigose. Prie tokios padėties prisidėjo socialinis įsitikinimas, kad visos seksualinės variacijos turi būti koreguojamos. Be visa ko, „šeimininkų ir vergų“ bendruomenė labai tolerantiška kitoms nestandartinio elgesio grupėms, dėl ko tapo labai artimi tiems, kurių požiūris kardinaliai skiriasi (fetišistai, transvestitai ir kt.). Svarbu bet kokias savo seksualines išraiškas priimti kaip normalias ir nebijoti eksperimentuoti ir žinoti, kad nežiūrint į tai, kokia fantazija tave užvaldė, tu nesi vieniša. Visoje planetoje tikrai atsiras bent vienas žmogus, norintis pasidalinti su tavimi šia aistra.

Apie 30 % suaugusiųjų, nepriklausomai nuo lyties ir seksualinės orientacijos vienaip ar kitaip praktikuoja BDSM elementus. O fantazijos, susijusios su seksualine prievarta būdingos kiekvienam žmogui.

BDSM – angliška santrumpa, reiškianti Bondage (laisvės suvaržymas), Discipline (drausmė), Sadism (dominavimas), Masochism (nuolankumas), ir savanoriškumo pagrindu apjungianti visas santykių „dominavimas–nuolankumas“ formas.

Safe, Sane, Consensual (saugumas, išmintis, savanoriškumas) – pagrindiniai principai, kuriais vadovaujasi BDSM bendraminčiai. Nukrypimas nuo šių principų negalimas, kitaip BDSM įgauna grubios patologijos pobūdį.

Apie viską pagalvota

Tam, kad grubus seksas netaptų fanatizmu, tenka pasidalinti patirtimi. Niekas ir niekada nesigriebs rimbo vien todėl, kad matė tai kokiame nors filme ar pasiskaitė apie tai internete. Dominuojantis žmogus visada išbandys viską pirmiausia ant savęs, o tik po to darys tai nuolankiajam. Be to, pora, pasiryžusi šiam eksperimentui, būtinai turi sugalvoti veiksmo scenarijų.

TAIP PAT SKAITYK: Vyrai – „fyderiai“: iškrypimas ar normalus noras „permaitinti“ savo moterį

Scenarijus – tai labai aiškiai aptarta, o dar geriau surašyta ant popieriaus veiksmų seka, tiek su pačių veiksmų aprašymu, tiek su būtinos tam atributikos įvardijimu. Klasikiniu atveju visi veiksmai scenarijuje aprašyti su visomis smulkmenomis. Jau pats scenarijaus aptarimo procesas teikia tam tikrą malonumą. Ir visiškai nesvarbu būtinai įgyvendinti absoliučiai viską, kas tik šovė į galvą.

Suaugusiųjų žaisliukai

Antrankiai. Surišimas ir laisvės suvaržymas – vienas pagrindinių BDSM principų. Griežto šeimininko žinioje ne tik šilkinės skarelės ir antrankiai, dar egzistuoja virvės ir ypatingi surišimo būdai, specialūs X-formos prietaisai, skirti nukryžiavimui… Ir visa tai – ne režisieriaus fantazija, skirta itin atviroms filmo scenoms. Visai tikėtina, kad šalia tavęs sėdintis kuklus kolega žino viską apie analogiškus prietaisus.

Diržas. Tikrai atsiras kiekvieno žmogaus namuose, tik ne kiekvienas diržas tinka plakimui. Grublėto paviršiaus, pernelyg kietas diržas gali traumuoti. Plakimas siauru diržiuku gali būti labai skausmingas, nors vizualiai jis atrodo lengvutis.

Rimbas. Trumpas ir pakankamai kietas įnagis. Rimbai būna su „uodegėle“ ant galo (galima naudoti vidutinio stiprumo plakimui ir pavieniams smūgiams sesijos eigoje) ir be „uodegėlės“ (pakanka staigaus sudavimo, panašiai kaip su rykšte).

Rykštė. Labai paranki priemonė, ypač būnant gamtoje. Atsargiai: net nuo vidutinio smūgio rykštė lengvai prakerta odą.

Norinčioms išbandyti

Meilės guolis atvėso, o santykiai prarado skonį? Pridėk pipiriukų. Sekso paįvairinimui visai nebūtinos grandinės ar rykštės. Pasinaudok geriausiu, ką siūlo BDSM.

Laisvės suvaržymas gali teikti didžiulį malonumą, jeigu tik tu mylimajam ant akių užriši šilkinį šalikėlį ir viską padarysi pati. Mylimasis nematys tavo figūros (pripažinkim, dauguma iš mūsų net ir atrodydamos tobulai, vis tiek kompleksuoja), o tai reiškia, kad tu pamirši apie kankinantį norą atrodyti lieknesne, nei iš tiesų esi ir visiškai atsiduosi procesui.

Vieno iš jutiminių organų atjungimas – klasikinis dominavimo pavyzdys. Šalikėlis ant akių – visiems gerai žinomas metodas, o štai imk ir pabandyk mylimajam užrišti burną… Ne, ne tam, kad jo pagalbos šauksmas netrikdytų kaimynų, o tam, kad jis trokštų tavo bučinio kaip dangaus malonės.

Mylimojo rankų surišimas suteiks tau stimulo pademonstruoti visus savo sugebėjimus. O jei surištosios padėtyje atsidursi tu – dar geriau: pažink save per malonumą.

Nuostabu užsiimti meile visiškoje tyloje… Išjungus klausą, sustiprės visi tavo lytėjimo pojūčiai ir galimybės. Be to, niekas tavęs neblaškys. Pasirūpink specialiais ausinukais ir ramybė tau garantuota.

BDSM seksas gali būti ne tik bausme ar pažeminimu, bet ir paskatinimu. Tiesiog pažaidus erotinių troškimų pildymo žaidimus, galima pajausti ne tik savo pranašumą, bet ir išbandyti seniai išsvajotą poziciją.

Ką apie BDSM mano psichologai?

Psichologė Natalija Kuchtina teigia, kad 75 % psichinės žmogaus energijos sudaro seksualinė energija. Tai didžiulis potencialas, kuri reikia išmintingai išnaudoti. O jei žmogus nemoka teisingai panaudoti savo seksualinės energijos, kitaip tariant, nukreipti ją į kūrybą ir kitus produktyvius santykius, tuomet iškyla įvairios patologijos.

Įgimtas BDSM polinkis – tai seksualinio malonumo jutimas tik per skausmą. Tai jau tikra klinikinė problema, ribinė būsena, kai žmogus dar nėra ligonis, bet ir nėra sveikas. Polinkis į panašaus pobūdžio pojūčius pasireiškia dar vaikystėje: tokie žmonės įtampą nuima arba vaduojasi iš agresijos suteikdami skausmą kitam arba patys jausdami fizinį skausmą. Pavyzdžiui, vaikas gali prie kažko prieiti ir smarkiai trenkti. Žinoma, tai dar nereiškia, kad užaugęs jis būtinai bus BDSM pasekėjas.

TAIP PAT SKAITYK: Seksualinė anoreksija: sekso nėra ir nesinori

Žmonių su tikru įgimtu BDSM polinkiu gimsta labai mažai: 5 % vyrų ir tik 2 % moterų. Šiuolaikinėje visuomenėje BDSM mėgėjų yra kur kas daugiau. Tai susiję su tuo, kad polinkis smurtauti susiformuoja dar vaikystėje. Tam įtakos dažnai turi stiprios mamos ir/arba dominuojančio tėvo kompleksas. Ateityje toks žmogus ieško partnerio, galinčio padėti įgyvendinti jo fantazijas. Tačiau šiuo atveju tai nėra įgimtas polinkis į BDSM, o vaikystėje patirtų psichologinių traumų perkėlimas į suaugusias realijas. Juk tos problemos niekur nedingsta, su jomis reikia dirbti, jas galima transformuoti.

Dar viena panašių seksualinių polinkių priežastis yra tėvų noras vaiką auklėti perfekcionistiškai. Juk žmogus negali, o ir paprasčiausiai nemoka visada būti „teisingu“. Natūraliai kyla pasipriešinimas, kuris pasireiškia per seksualinės energijos nukreipimą nestandartine vaga. Su tokia problema susidoroti vienam neįmanoma: tik sistemingas darbas su psichologu padės kurti naujus sveikus ir sėkmingus santykius.

Pasitaiko, kad pora praktikuoja tokį vaidmenų žaidimą, jiems tai patinka ir jie kartas nuo karto sugrįžta būtent prie tokių santykių. Ar tai laikytina norma? Be abejonės.

Psichiatrijoje yra aiškus seksualinių santykių normų apibrėžimas.

1. Lyčių skirtingumas (heteroseksualūs santykiai).
2. Lytinė branda.
3. Abipusis sutikimas.
4. Siekis abipusio pasitenkinimo.
5. Fizinės žalos sau ir vienas kitam vengimas.
6. Saugumas ir nekenksmingumas aplinkinių atžvilgiu.

Jeigu laikomasi visų šių išvardintų 6 punktų, tuomet tai yra normalūs ir sveiki seksualiniai santykiai. Viskas, kas abiems partneriams teikia malonumą ir džiaugsmą, negali būti smerkiama.
Tačiau būna ir taip: BDSM santykiai, atrodę nuostabūs ir džiuginantys, po kurio laiko vienam iš partnerių (ar abiems), pradeda teikti gėdą ar nepasitenkinimą. Tai reiškia, kad komfortas tebuvo menamas. Tačiau tai nereiškia, jog šio eksperimento visai nereikėjo. Priešingai, išsiaiškinus problemą, tegu ir tokiu neįprastu būdu, žmogus galės ją išspręsti, o tai reiškia, galės atsikratyti įsisenėjusių kompleksų.

Parašyk Redakcijai

Čia pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų.

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis