Biseksuali moteris atvirai papasakojo, kodėl pasirinko gyvenimą su vyru

Ne visi išdrįsta garsiai kalbėti apie intymų savo gyvenimą. Ypatingais tais atvejais, kuomet tavo asmeniniai pasirinkimai ne visuomet sutampa su visuomenės nuomone ar visuotinai priimtais standartais. Ši moteris ilgą laiką gyveno su drauge, kūrė bendrus ateities planus. Tačiau išsiskyrusi pradėjo gyventi su nauju mylimuoju. Apie viską iš eilės COSMO.ru puslapiui papasakojo pati istorijos herojė.

Ilgą laiką susitikinėjau su moterimi, o vėliau - su vyru. Štai ir viskas. Lovos ekspertai, kuriuos kažkodėl tuo metu laikiau savo draugais, iš karto pradėjo postringauti, kad pagaliau tapau normalia, tėvai negalėjo sulaikyti laimės ašarų, kai kurie homoseksualūs draugai tokį mano žingsnį laikė išdavyste, o aš paprasčiausiai bandžiau suprasti, kas gi taip pasikeitė ir kodėl pasaulis aplink mane staiga išsikraustė iš proto.

Mane vadino „užkietėjusia lesbiete“, klausinėjo, kodėl pakeičiau orientaciją. Aš jos nekeičiau. Pagal Kinsey skalę, visuomet buvau ties ketvertuku: pirmenybė teikiama homoseksualumui, su pasireiškiančiu heteroseksualumu. Dabartiniai mano santykiai su vyru - tai tas minėtasis pasireiškiantis heteroseksualumas.

Būdama 13 metų pradėjau domėtis seksu, tačiau labai abstrakčiai. Sulaukusi 14-os pirmą kartą pasibučiavau. Su mergina. Ji, beje, iki šiol geriausia mano draugė. Po kelių mėnesių buvo ir daugiau pabandymų tiek su merginomis, tiek su vaikinais. Penkiolikos metų įsimylėjau vaikiną, o šešiolikos - merginą. Ir būtent santykius su mergina laikiau ta pirmąja meile. Su ja taip pat labai šiltai bendraujame ir dabar.

Man visuomet patiko ir vaikinai, ir merginos. Gal merginos šiek tiek labiau. Greičiausiai tai susiję su kultūra, kurioje augau. Šovinistiniai juokeliai priešingai lyčiai taškų taip pat nepridėdavo. Man buvo smalsu daugiau sužinoti apie seksualinę ir lyčių tapatybę, todėl daug skaičiau. O kuo daugiau informacijos gaudavau, tuo labiau supratau, kad seksualinės orientacijos mechanizmas kol kas menkai išstudijuotas. Man vis keistesnis atrodė kai kurių žmonių įsitikinimas, esą jie puikiai žino kaip viskas veikia. Jie ignoruoja mokslininkų tyrimus ir garsiai kalba apie tai, kad puikiai viską žino ir nėra prasmės labiau į tai gilintis.

Apie gravitacines bangas kažkodėl nieks nediskutuoja. Pernelyg sudėtinga. O kai kalbame apie žmogų ir visuomenę, visi manosi viską žinantys. Ir visi žino, kad moters santykiai su moterimi - tai nerimta, nes nė viena iš jų neturi penio. Atrodo, gyvename XXI amžiuje...

Aš augau jaukioje (tai ne sarkazmas) anime ir vaidmenų žaidimų mėgėjų kompanijoje. Ši nedidelė bendruomenė palaikė bet kokius santykius ar seksualinę orientaciją. Tai buvo saugi vieta, kurioje buvai priimtas toks, koks esi. Tačiau kažkuriuo metu viskas pradėjo keistis. Merginos viena po kitos susirado vaikinus ir tame tikrai nėra nieko blogo. Blogai buvo tai, kad jos pradėjo garsiai tvirtinti pagaliau supratusios apie gyvenimą, o visi likusieji kol kas dar neatsižaidė. Negalėjau suprasti, kur dingo tie žmonės, kuriuos iki šiol pažinojau? Matyt, suaugo. Juk dabar tos merginos turėjo tikrus vyrus su tikrais peniais.

Kuomet pati pradėjau susitikinėti su vyru, baiminausi, kad į mane žiūrės lygiai taip pat. Greičiausiai dėl to pradėjau dar aktyviau kovoti dėl LGBT teisių nei anksčiau. Seniau bijodavau viešai stoti į homoseksualų pusę: o jei apie visi sužinos? Dabar aš nebebijau.

Beje, apie penius. Kai kurios mano mergaitės, save pozicionuojančios kaip biseksuales, sąmoksliškai šypsojosi ir pusiau teigė, pusiau klausė:

- Nagi, sutik, su peniu geriau.

Kas būtent geriau? Aš juk gyvenu ne su peniu, o su žmogumi. Labiau mėgstu oralinį seksą, o kas daro man kunilingą, didelio skirtumo nėra. Ir man pačiai visai vienodai, kunilingu tenkinti moterį ar oraliniu seksu vyrą. Suteikti savo partneriui malonumą, toks yra pagrindinis mano tikslas.

Taip, aš pradėjau susitikinėti su vyru po ilgai trukusių santykių su moterimi. Tai tapo netikėtumu ne tik aplinkiniams, bet ir man pačiai. Po skyrybų su drauge neketinau kurti naujų santykių, tiesiog norėjau neįpareigojančio sekso. Nepavyko.

Po to, kai pradėjau draugauti su vyru, tapo kur kas sudėtingiau reaguoti į homofobiškus aplinkinius. Su vienais iš jų tiesiog nutraukiau bendravimą, su kitais daug diskutavome ir netgi ginčijomės. Tie patys žmonės, kurie išgirdę žodį „gėjus“ iš karto įsivaizduoja vyrų analinį seksą, garsiai tvirtina, esą draugystė tarp vyro ir moters neegzistuoja. Tokiu atveju gėjų tarpe, matyt, nebūna draugystės tarp vyrų. O pas biseksualus išvis nėra draugų.

Labiausiai stengėsi mano tėtis.

Prašiau jo nekalbėti šia tema. Stengiausi paaiškinti tą baugų žodį „biseksualas“, bet jis vis laikėsi savo. Pavyzdžiui, reikalavo pripažinti, kad kvailystės pagaliau išsilakstė iš mano galvos ir aš pasirengusi Tikriems Rimtiems Santykiams. Pasirodo, devynis metus užsiiminėjau kvailystėmis. Bendras gyvenimas, daugybė persikraustymų, kartu augintas šuo - tiesiog kvailystė.

Dar jis patarė nepasakoti mano dabartiniam draugui apie buvusius santykius su mergina. Juk vyrukui gali būti nejauku. Pasirodo, turėčiau išbraukti ketvirtį savo gyvenimą, kad kažkas gerai jaustųsi. Mano partneris, savaime suprantama, nesilaikė tokios pačios pozicijos. Kitaip su juo ir nesusitikinėčiau.

Juokingiausia (graudžiausia), kad daugumos požiūris į mane pasikeitė, nors aš pati likau tokia pati. Taip, dabar kuriu santykius su vyru, tačiau tai nekeičia mano asmenybės. Aš likau savimi.

Šią vasarą išgirdau, kad neturėčiau būti lyderis santykiuose. Kad turėčiau perleisti iniciatyvą vyrui ir būti gudresnė - kartais atrodyti silpnesne ir kvailesne. Ir tuomet aš supratau, kad šalia manęs - teisingas žmogus. Man nereikia atrodyti silpnesne ir kvailesne, nes savo partneriui esu daugiau nei tik lytiniai organai. Kaip ir jis man.

Man jokio skirtumo, tarp kojų penis ar vagina. Svarbiausia tai, kas yra jo galvoje. Žinau, kad mano partneris nepriima manęs kaip mielo, bet nesuprantamo padarėlio iš kitos planetos, jis nemano, kad moteryje turi būti paslaptis. Jis tiesiog klausia ir klausosi. Kaip ir aš jo. Žinau, kad jis prilaikys man duris, kaip ir aš jam. Žinau, kad jis nejuokaus apie blondines ar moteris už vairo. Žinau, kad abu turime bendrų tikslų ir ateities viziją. O taip pat aš žinau, kad jis priima mane tokią, kokia esu.

Tiesiog taip jau susidėliojo, kad mano heteroseksualumo apraiškos peraugo į meilę.

Parašyk Redakcijai

Čia pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų.

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis