Penkios žiauriausios ir negailestingiausios valdovės

Kunigaikštienė Olga

Kunigaikštienė Olga, Rusijoje valdžiusi X amžiuje, istorijoje pagarsėjo savo žiauru kerštu už jos vyro, kunigaikščio Igorio nužudymą. Kalbama, kad ši tragedija išvedė Olgą iš proto... Netrukus po kunigaikščio mirties kunigaikštienė sulaukė piršlių. Kronikoje rašoma, kad įsižeidusi ir supykusi Olga įsakė piršlius kartu su žirgais įmesti į duobę ir užkasti gyvus. Ir tai buvo tik jos keršto pradžia. Netrukus ji paprašė atsiųsti pas ją geriausius vietinius vyrus. Atvykėliams buvo pasiūlyta išsiperti pirtyje, kur visi ir buvo sudeginti. Tuomet kunigaikštienė nuvyko į vyro žūties vietą tam, kad pagal tradiciją atliktų vieną iš laidotuvių ritualų – surengtų vaišes tūkstančiams miesto gyventojų. Vaišės baigėsi tragiškai, mat kunigaikštienės nurodymu buvo išžudyti 5 tūkstančiai prisigėrusių žmonių. Savo keršto misiją Olga užbaigė paprašydama vietinių gyventojų vietoje įprastos duoklės nuo kiekvienos trobos ir kiemo atnešti po tris balandžius ir tris žvirblius. Išvažiavusi už miesto vartų, Olga davė įsakymą prie kiekvieno paukščio pririšti gabalėlį sieros ir paleisti. Žinoma, kad plunksnuotieji grįžo į savo namus ir visas miestas paskendo liepsnose.

Kruvinoji Meri (Marija I Tudor)

Marija I Tudor istorijoje labiau žinoma kaip Kruvinoji Meri. Anglijoje jos atminimui nėra pastatyta nė vieno paminklo, o jos mirimo dieną šalies gyventojai mini kaip nacionalinę šventę. Negailestinga karalienė fanatiškai kovojo su protestantais. Iš nepalankių jai žmonių Marija tyčiojosi ypatingai žiauriai, nupjaudama jiems lyties organus ir priversdama juos suvalgyti. Po to karalienė pati stebėdavo, kaip nukankintos aukos būdavo sudeginamos. Kruvinosios Meri valdymo laikotarpiu daugiau nei 3000 dvasininkų neteko savo pareigų, o dar 300 buvo sudeginti gyvi. Per sukilimus žmonės buvo kankinami, deginami ir kirsdinamos jiems galvos. Daugelis bėgo iš Anglijos. Visi žiaurumai, vykdomi Marijos I, liovėsi tik jai mirus.

Kinų imperatorė Cisi

Nueiti kelią nuo žemiausio rango sugulovės iki imperatorės galėjo tik protinga, įžvalgi ir negailestinga Cisi. 16-metė mergina rezgė intrigas, papirkinėjo eunuchus ir darė viską, kad tik patektų į kinų imperatoriaus miegamąjį. Gimus įpėdiniui (pagal kai kurias versijas net ne jos sūnui), Cisi iš karto gavo vyriausiosios pareigas hareme, nors valdovas turėjo ir žmoną. Laikui bėgant Cisi ėmė daryti vis didesnę įtaką imperatoriui ir neformaliai dalyvauti šalies valdyme. Po imperatoriaus mirties Cisi tapo regentė. Ji žiauriai slopino bet kokius sukilimus, vedė agresyvią politiką su kaimyninėmis ir užsienio šalimis.

Sklido kalbos, kad imperatorė turėjo daugybę jaunų meilužių, kuriuos, po praleistos su ja nakties, įsakydavo nužudyti. Per 50 valdymo metų ši moteris nualino šalį ir apie save paliko tik neigiamus prisiminimus, o tikslaus jos nužudytų ir nukankintų žmonių skaičiaus niekas nežino.

Izabela Kastilska – karalienė inkvizitorė

Izabela Kastilska – ilgametė Kastilijos ir faktiškai visos Ispanijos karalienė, kartu su savo vyru Ferdinandu II suvienijo ispanų žemes, įtvirtino katalikybę, įsteigė inkviziciją, išvijo iš šalies žydus ir maurus. Ji buvo arši kovotoja prieš ereziją. Karalienė inkvizitorė per savo valdymo laikotarpį nurodė sudeginti daugiau kaip dešimt tūkstančių žmonių, nukankinta buvo dar apie šimtas tūkstančių. Kaip teigė pati valdovė, visa tai buvo daroma vardan tikėjimo, dėl ko ji buvo praminta Izabela Katalike.

Dvarininkė Darja Saltykova

Nors ši moteris ir nepriklausė valdovių sąrašui, jos įvykdytų nusikaltimų mastas didžiulis. Dvarininkė Darja Saltykova savo rankomis nukankino ne vieną dešimtį baudžiauninkų. Tapusiai našle 26-erių Darjai Nikolajevnai atiteko 600 baudžiauninkų. Netrukus jai prasidėjo nevaldomo pykčio priepuoliai ir savo pyktį ji išliedavo ant tuo metu pirmo pasitaikiusio po ranka žmogaus, dažniausiai tai būdavo jos tarnaitės. Jos žiaurumas buvo beribis: Saltyčicha mirtinai uždaužydavo savo tarnaitės medžio pliauskomis, marino žmones badu, degino, rovė jiems plaukus, nuogus sušaldydavo lauke. Žmonių skundai dėl tokio dvarininkės žiaurumo nebūdavo išgirsti valdžios atstovų, nes dvarininkė juos papirkdavo ir išsisukdavo nuo kaltinimų. Tik Jekaterinai II sėdus į sostą, Saltykovos byla buvo atversta. Įrodyta, kad kaime buvo nukankinti 138 baudžiauninkai, iš kurių didesnę dalį dvarininkė nužudė savo rankomis. Imperatorė mirties nuosprendį Saltykovai pakeitė ištrėmimu iki gyvos galvos moterų vienuolyne. Jos kalinimo kamera buvo belangė, tad ilgus metus kalinė nematė saulės šviesos, be to, jai buvo draudžiama su kuo nors kalbėti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis