Penkios tarp mūsų gyvenusios žymausios raganos

Ir senais laikais, ir dabar galima atrasti moterų, kurios save vadina raganomis arba jas taip vadina aplinkiniai, stebėdamiesi moterų keistumu ar ypatingomis galiomis. Pristatome jums penkias žymiausias raganas - bent jau taip jas vadino amžininkai.

Motina Šipton


Vidapress nuotr.

Ką apie žmogų sako šimtai apie jį sklaidančių mitų? Uršulei Sautheil (Urshula Southeil) šie fantastiniai pasakojimai prideda mistiškumo jos iki šių dienų nemariai reputacijai.

Pasakojama, kad Motinos Šipton žmonės labai bijojo, tačiau ji buvo laikoma viena geriausių XVI amžiaus Anglijos pranašių, kurios motina, esą taip pat buvusi ragana. Šaltiniuose rašoma, kad ši ponia buvo pasibaisėtinai bjauri, sudarkytos išvaizdos, o žmonės ją vadindavo "raganasnuke" ir manė, kad jos tėvas esąs pats velnias.

Nors nedėkingos išvaizdos Motinėlė buvo įvardinama kaip viena gabiausių Anglijos aiškiaregių ir netgi lyginama su Nostradamu. Pasak legendos, ji išpranašavo Ispanijos Armadą, baisųjį Londono marą, didžiausią Londono gaisrą, Marijos Stiuart egzekuciją ir, kai kurių altinių duomenimis, patį internetą: "Mintys po pasaulį sklis akimirksniu".

Motinai Šipton pasisekė labiau nei kitoms viduramžių raganoms, kurios būdavo pakariamos ar likdavo be galvų. 1561 metais ji mirė natūralia mirtimi ir buvo palaidota nešventintoje žemėje, Jorko pakraštyje.

Agnes Sampson

Pačiame raganų medžioklės įkarštyje savo galo sulaukė ir škotų pribuvėja bei žiniuonė Agnes Sampson.

XVI amžiaus devinto dešimtmečio pradžioje Škotijos karaliaus Jokūbo VI žmona Ana Danė itin bijojo juodosios magijos. Karalienės baimės apsėdo ir naująjį karalių, tad po siaubingos audros, išgyventos plaukiant atgal į Škotiją, jis pradėjo žudyti raganas. Kodėl? Nes jis sugalvojo, kad būtent raganos užkerėjo motiną gamtą ir sukėlė baisiąją audrą.

1590-1592 metais raganavimu apkaltintos 70 moterų - pasmerkta buvo ir Agnes Sampson, iš kurios prisipažinimą neva raganavus budeliai išgavo žiauriai kankinant. Pasakojama, kad Agnes ilgai neigė jai metamus kaltinimus, tarp jų ir kaltinimą, kad ji dalyvavo Helovino naktį vykusiame raganų sąskrydyje, kurio metu, siekiant apkartinti karaliaus ir karalienės kelionę, ir buvo užkerėta motina gamta.

Deja, kankinimai galiausiai palaužė jos dvasią: moteris buvo laikoma pritvirtinta prie raganų apynasrio - prietaiso, kuris yra pritvirtintas prie sienos, į burną sukišant keturis kablius. Moteris galiausiai prisipažino bendradarbiavusi su Šėtonu planuodama nužudyti karalių. Ji buvo pasmaugta ir tada sudeginta.


Vidapress nuotr.

Merga Bien

Daug kas manė, kad tiesiogine ir perkeltine prasme Merga Bien maišė katilą. Pasiturinti XVII amžiaus vokiečių kilmės paveldėtoja, Merga buvo pasiųsta myriop gyvendama su trečiu savo sutuoktiniu.
Nors istoriškai XVII amžius buvo gana ramus, tačiau Vokietijoje į valdžią grįžęs katalikų reformatų princas - abatas Baltazaras fon Drenbachas (Balthasar von Dernbach), siekdamas tą vietovę apvalyti nuo visų liberalių ir nuodėmingų veiklų, paskelbė masinę raganų medžioklę, trukusią nuo 1602 iki 1605 metų.

Iš maždaug 200 Fuldoje myriop pasiųstų žmonių, Merga buvo žymiausia. Ji pasitaikė ne laiku ir netinkamoje vietoje: kai sužinojo, kad yra nėščia ji buvo ką tik sugrįžusi iš miesto, kur susikivirčijo su vienu iš savo vyro darbuotojų.

Tai buvo keista, nes per 14 santuokos metų jai nė karto nebuvo pavykę pastoti. Žinoma, miestelio gyventojai buvo įsitikinę, kad vienintelis paaiškinimas, kaip tai galėjo nutikti: ji santykiavo su Velniu!

Merga buvo priversta prisipažinti ne tik apie šį gašlų, antgamtišką poelgį, bet ir apie tai, jog ji nužudė savo antrą vyrą ir vieną iš savo dabartinio vyro darbuotojų vaikų, bei, kad lankėsi juodajame šabe. Ji buvo sudeginta prie stulpo 1603.

Malina Matsdoter

Malina Matsdoter (Malin Matsdotter) buvo iš Suomijos kilusi švedų našlė, kurią raganavimu apkaltino jos pačios dukros. Tačiau šiuo atveju burtai nebuvo minimi. Jos dukros ją kaltino anūkų pagrobimu ir nusivedimu į šėtonišką šabą. Malina, bei Ana Simonsdoter Hak (Anna Simonsdotter Hack) buvo paskutinės moterys, apkaltintos ir nužudytos už raganavimą Švedijos raganų medžioklėje, dažnai vadinamoje "Didžiuoju triukšmu", trukusioje nuo 1668 iki 1676 metų.

M. Matsdoter pagarsėjo tuo, jog per visą medžioklės periodą Švedijoje, ji buvo vienintelė sudeginta ragana.

Dažniausiai raganoms būdavo nukirsdinamos galvos arba jos būdavo pakariamos kartuvėse, ir sudeginamos tik po mirties (tokio likimo sulaukė ir Ana Simonsdoter Hak). Tačiau Malinos kaltės neigimas supykdė teisėjus ir jie buvo jai mažiau nuolaidūs.

Priešingai nei Ana, kuri nuolankiai prašė atleidimo (nors niekada nepripažino buvusi ragana), Malina tvirtai neigė visus kaltinimus ir tai įėjo į istoriją. Galiausiai ji atsisakė paspausti savo dukroms ranką, o vienai iš jų paprašius ją atgailauti ji esą "prakeikė savo dukrą visai amžinybei, pasiųsdama ją pas Velnią". Sakoma, kad liepsnai pasiglemžiant moters kūną ji nešaukė ir neatrodė kenčianti. Vietiniams tai buvo dar vienas patvirtinimas, kad ponia buvusi tikra ragana.

Visgi netrukus po "raganos" mirties, viena iš Malinos dukrų buvo nuteista myriop už šmeižtą.

Salemo raganos

Salemo raganų teismai, vykę 1692 Masačiusetse yra turbūt žymiausi istorijoje. Jie vyko puritoniškoje kolonijinėje Amerikoje, didžiojo Nepasitikėjimo metu. Tuo metu dar vis buvo jaučiama gili britų-prancūzų karo, vykusio Amerikos žemėje, palikta trauma: buvo bijoma vietinių keršto, per kolonijas plito raupai, bei įsišaknijęs pavydas tarp konkuruojančių miestelių vedė į krizę.

1692 metų sausį dvi jaunas mergaites ištiko priepuolis: jos nevaldomai klykė, jų kūnai buvo persikreipę. Vietinis daktaras diagnozavo, kad jas apkerėjo raganos. Tačiau toksikologai pateikia labiau tikėtiną versiją: jie mano, kad mergaitės apsinuodijo tam tikru grybeliu, kurio buvo rasta jų maiste. To grybelio suvartojimas paaiškintų jų simptomus: raumenų spazmus, kliedesius ir t.t.

Daugiau mergaičių ėmė reikštis šie simptomai ir vasarį trys moterys buvo apkaltintos mergaičių užkerėjimu. Viena iš jų buvo vergė iš Karibų Tituba, antra - benamė išmaldos prašytoja Sara Gud (Sarah Good) ir trečia - tiesiog senyva moteris Sara Osborn (Sarah Osborn).

Supratusi, kad jos likimas jau nuspręstas, Tituba prisipažino ir ėmė kaltinti kitas moteris užsiiminėjant juodąja magija. Kitos moterys pasekė jos pavyzdžiu ir prasidėjo masinė isterija. Birželio 10 d., Saleme, buvo pakarta pirmoji tariama ragana, Brigita Bišop (Bridget Bishop). Po jos daug kitų sulaukė tokio pat likimo. Iš viso į šią painiavą buvo įvelta virš 150 vyrų ir moterų.

Besibaigiant XVII a. šie teismai buvo pripažinti neteisėtais. Po dešimtmečio buvo išmokėtos kompensacijos nuo šios painiavos nukentėjusioms šeimoms. Tačiau pyktis ir nuoskaudos dėl to, kas tuo metu nutiko Saleme, buvo jaučiami dar kelis šimtmečius.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis