Negailestingoje kovoje už valdžią: 10 kraujomaišos atvejų karališkose šeimose

1. Karalienė Viktorija
Karalienė Viktorija visada manė, kad mišrios santuokos tarp europietiškų karališkųjų šeimų užtikrins taiką ir politinį stabilumą. Todėl visi devyni jos vaikai (vėliau ir anūkai) buvo sėkmingai „infiltruorti“ praktiškai į kiekvieną karališkąją šeimą Europoje. Jų palikuonys vėliau kurdavo šeimas vieni su kitais, o tai lėmė hemofilijos plitimą tarp karališkųjų šeimų. Taip visi penki anūkai ir vienas pačios Viktorijos vaikas mirė nuo komplikacijų, susijusių su hemofilija.

2. Senovės Roma
Žymus valdovas Neronas iš tiesų buvo nekilmingas. Jo motina Agripina ištekėjo už savo dėdės, imperatoriaus Klaudijo ir įkalbėjo jį įsisūnyti Neroną, kad sustiprintų sūnaus teises į sostą. Ties tuo Agripina nesustojo ir pašalino visus iš eilės pretendentus į sostą. Visa eilė netikėtų mirčių ir savižudybių, kaip ir logiškai buvo tikėtina, užsibaigė pačio imperatoriaus Klaudijaus mirtimi, kuris neva nusinuodijo grybais. Taigi šešiolikametis Neronas tapo Romos imperijos valdovu. Išliko istoriko ir politiko Tacito užrašai, bylojantys apie nenatūralų motinos ir sūnaus artumą ir jų viešus aistringus bučinius. Tai sukėlė tokį nerimą, kad Nerono meilužis Akte įspėjo jį: „Kariuomenė nepakęs tokio šventvagiškumo“, tai sakydamas, jis mintyse turėjo kraujomaišą, kuri Romoje buvo uždrausta. Negana to, Agripina nuolat rezgė intrigas prieš šalia jo sūnaus atsirasdavusias moteris ir darė viską, kad jų nebūtų. Tai tęsėsi tol, kol Neronas suorganizavo motinos nužudymą.

3. Kraujomaiša – monarchijos privilegija
Havajuose monarchijos laikais kraujomaiša buvo laikoma karališkosios šeimos privilegija. Vienu iš pavyzdžių minima princesė Naha–en–en, gimusi 1815 metais. Kai kurių šaltinių teigimu ji dar ankstyvoje jaunystėje turėjo romantiškų santykių su savo tikru broliu.
Krikščionių misionieriai, kurių įtaka tuo laikotarpiu salose labai išaugo, sužinoję, kad Naha–en–en ir jos brolis Kamehameha ketina susituokti ir susilaukti įpėdinių, pradėjo tam aršiai priešintis. Nepaisant to, pora susilaukė dukros, kuri po metų numirė, o netrukus iš širdgėlos mirė ir Naha–en–en.

4. Kraujomaiša – tiesiausias kelias į sostą
Per inkų imperijos saulėlydžio laikotarpį tarp aukštesniojo rango atstovų buvo toleruojamos kraujomaišinės santuokos, kai tuo tarpu kitiems visuomenės nariams kraujomaiša buvo uždrausta. Negana to, dauguma žymių veikėjų turėjo keletą žmonų ir vergių. Dėl to kilo nesutarimų paveldėjimo klausimais. Buvo nustatyta taisyklė, kad tik dviejų karališko kraujo turinčių asmenų palikuonys įgyja teisę į sostą.

5. Kraujomaiša portugališkai
Marija I tapo pirmąja istorijoje valdančiąja Portugalijos karaliene. Nepaisant didelio jos pamaldumo, 1778 metais ji ištekėjo už savo dėdės Dono Pedro (Karūnavimo metu jis gavo Pedro III vardą). Pedras III buvo jaunesnysis Marijos tėvo brolis, santuokos metu jam buvo 43, o Marijai – 26 metai. Šeimyniniai saitai dar labiau susipynė, kai jų sūnus ir paveldėtojas Žoze vedė savo tetą (Marijos seserį) Beneditą. Tuo metu Žoze buvo 15, o Beneditai – 30 metų. Kaip dažnai būna kraujomaišos atvejais, vaikų šioje santuokoje nebuvo, o Žoze numirė, sulaukęs 26 metų.

6. Austrijos imperatoriaus teta ir močiutė
Kilmingos Austrijos imperatorės Elizabetos istorija neįtikėtinai paini. Jos motina Liudovika Bavarskaja (ištekėjusi už pusbrolio) buvo viena iš 13 Bavarijos karaliaus Maksimiljano I vaikų. Liudovikos sesuo Sofi ištekėjo už Austrijos erchercogo Franco Karlo, o jų sūnus Francas Josifas vėliau tapo Austrijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi. Liudovika norėjo už imperatoriaus ištekinti kitą savo dukrą (Elen), tačiau Francas Josifas iš pirmo žvilgsnio įsimylėjo Elizabetą ir netrukus ją vedė. Santuoka virto tikra katastrofa. Elizabeta nekentė gyvenimo dvare ir nuolat konfliktavo su teta ir anyta, erchercogiene Sofija. Elizabetos dukra ištekėjo už savo trečios eilės brolio Leopoldo, o dar viena Sofi ir Liudovikos sesuo Karolina ištekėjo už Franco II, Franco Josifo senelio. Kitaip tariant, Karolina vienu metu buvo imperatoriaus teta ir močiutė, o taip pat ir erchercogienės Sofi sesuo ir anyta.

7. Karalius Rama V – brolis sutuoktinis
Karalius Rama–V arba Čulanongkorno dažnai aprašomas kaip reformatorius ir talentingas diplomatas, sugebėjęs išgelbėti Siamą (nuo 1949 m. Tailandas) nuo kolonizacijos. Jis panaikino vergiją ir iš pagrindų pakeitė šalies valdymo sistemą. Valdant Ramai–V šalyje pirmą kartą buvo atidarytos ligoninės ir nutiestas geležinkelis. Be to, Čulanongkornas su savo 4 žmonomis ir 153 sugulovėmis susilaukė 77 vaikų. Siamo karalienės pareigos galėjo atitekti tik karališkojo kraujo turinčiai moteriai, todėl Čulanongkornas į oficialias žmonas pasirinko savo keturias seseris.

8. Kleopatra
Kleopatra VII – viena iš labiausiai žinomų moterų, užėmusių sostą. Apie jos grožį sklandė legendos. Tačiau vienas faktas liko nutylėtas: išlaikydama šeimos tradicijas, Kleopatra buvo ištekėjusi už abiejų savo brolių – Ptolomėjaus XIII ir Ptolomėjaus XIV. Ptolomėjų dinastijoje dėka kraujomaišinių santuokų buvo išsaugota valdžia ir turtai, o karališkosios šeimos atstovai dažnai griebdavosi žmogžudysčių tam, kad išlaikytų savo statusą. Taip ir Kleopatra, siekdama valdžios, nužudė savo brolius sutuoktinius ir seserį.

9. Pusbrolis iš Rusijos
Princesė Viktorija Melita, Karalienės Viktorijos anūkė pasižymėjo tuo, kad ištekėjo ne už vieno, o už dviejų pusbrolių. Prasidėjo viskas nuo to, kad 1894 metais karalienė Viktorija nusprendė savo anūkę ištekinti už savo anūko Ernsto Liudvigo, Didžiojo Heseno kunigaikščio. Santuoka buvo nesėkminga, nepaisant to, kad pora susilaukė dukters Elizabetos. Po 3 metų Viktorija Melita užklupo savo vyrą lovoje su savo tarnu. Jie norėjo skyrybų, tačiau karalienė Viktorija neleido. Mirus karalienei Viktorijai, pora teisiškai įformino skyrybas ir princesė Viktorija ištekėjo už savo gyvenimo meilės: dar vieno savo pusbrolio, šįsyk iš motinos pusės. Didysis kunigaikštis Kirilas Vladimirovičius šiai santuokai negavo leidimo iš caro Nikolajaus II-ojo ir 5 metams buvo ištremtas iš Rusijos. Galiausiai, po kurio laiko porai buvo leista sugrįžti į Rusiją.

10. Afrikietiška lietaus karalienė
Afrikos monarchijoms dinastinės santuokos buvo įprastas dalykas. Išimtimi netapo Monomotapo ir Zimbabvės dinastija. Vienas iš Monomotapo valdovų turėjo 3000 žmonų. Negana to, vyriausiomis jo žmonomis hareme buvo jo paties seserys ir dukros. Monomotapo kraujomaišos tradicija atsispindėjo ir Balobelu genties „Lietaus karalių“ dinastijos istorijoje. Lietaus karaliene istoriškai buvo laikoma galingiausia valdovė ir magė, sugebėjusi iššaukti lietų arba sausrą draugams ir priešams. Pasak legendos, valdžia buvo perduota pirmajai lietaus karalienei, princesei Džugundinei, kai ji pagimdė vaiką nuo savo brolio.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis