Melas ir provokacijos: garsios istorijos, kuriomis iki šiol tiki milijonai

Šiomis dienomis viena interneto svetainė, tariamai priklausanti Juliai Roberts, išspausdino tekstą, kuriame Holivudo žvaigždė siūlo visiems atsisakyti makiažo ir kosmetinių procedūrų, kreipti daugiau dėmesio į vidinį grožį ir išsižadėti siekio atitikti kažkieno primestus idealus.
Visai įdomi pozicija, geros formuluotės, tad vos per kelias valandas „Julios Roberts“ laiškas išplito po socialinius tinklus. Neturime nieko prieš natūralų senėjimą ir makiažo atsisakymą, tačiau visos šios istorijos esmė slypi tame, kad aktorė jokio laiško nerašė.

Tai pramanas, klastotė, melas. Kelios frazės ištrauktos iš J. Roberts pasisakymo, kurį ji publikavo 2015 metų rugsėjį, įkeldama į „Instagram“ savo pačios nuotrauką be makiažo, tačiau esmė iškreipta tiesiog neatpažįstamai.

Mes įpratome tikėti socialiniais tinklais. Ir net tik įprasti interneto vartotojai, bet ir didingi protai pateko į šiuos spąstus. Štai pačios populiariausios apgaulės, kuriomis patikėjo visas pasaulis. Ir tiki, beje, iki šiol!

Vida Press

Gabrielio Garcia Marquezo atsisveikinimo laiškas

„Viešpatie, jeigu man dar liko bent gabalėlis gyvenimo, aš nepraleisčiau nei vienos dienos nepasakydamas žmonėms, kuriuos myliu, kad juos myliu. Įtikinčiau kiekvieną man brangų žmogų savo meile ir gyvenčiau įsimylėjęs meilę. Paaiškinčiau tiems, kurie klysta manydami, kad sendami nustoja įsimylėti, nesuprasdami, kad sensta tuomet, kai nustoja įsimylėti! Vaikui padovanočiau sparnus, tačiau leisčiau jam pačiam išmokti skraidyti. Senukus įtikinčiau, kad mirtis ateina ne su senatve, o su užmarštimi. Tiek išmokau iš jūsų, žmonės. Aš supratau, kad visas pasaulis nori gyventi kalnuose, nesuprasdamas, kad tikroji laimė slypi tame, kaip mes kopiame į kalną“.

Atsisveikinimo laiškas“ internete atsirado tolimais 1996 metais, kai G. Garcia Marquezas buvo gyvas ir sveikas. Parašė jį mažai žinomas meksikiečių rašytojas, kurio pseudonimas Johnny Welchas, ir su atsisveikinimu šis laiškas neturėjo nieko bendro. Tai tiesiog meno kūrinys.

G. Garcia Marquezas buvo pasipiktinęs, kad jam pripaišoma šio teksto autorystė ir ne kartą viešai neigė tvirtinimus, esą būtent jis parašė šį laišką. „Kas mane žudo – tai, kad visi galvoja, kad aš galiu taip rašyti“, – stebėjosi garsusis rašytojas. Nepaisant to, 2014 metų balandį, kai maestro paliko mūsų pasaulį, kilo nauja populiarumo banga ir šis laiškas pradėjo triumfo žygį po socialinių tinklų vartotojų puslapius. Iš tikrųjų, G. Garcia Marquezas jokių atsisveikinimo laiškų mums, deja, nepaliko.

Vida Press

Jubiliejinė Charlie Chaplino kalba

Per savo septyniasdešimtmetį garsusis aktorius tariamai pasakė štai ką: „Kai pamilau save, supratau, kad ilgesys ir kančios – tai tik įspėjamieji ženklai, reiškiantys, kad gyvenu prieš savo tiesą. Šiandien aš žinau, kad tai reiškia būti pačiu savimi. Kai pamilau save, supratau, kaip stipriai galima įskaudinti kažką, jeigu primesime jam savų norų vykdymą, kai dar neatėjo laikas ir žmogus dar nepasiruošęs, o šis žmogus – aš pats. Šiandien aš vadinu tai savigarba. Kai pamilau save, nustojau norėti kitokio gyvenimo ir staiga pamačiau, kad mane dabar supantis gyvenimas suteikia man visas galimybes augti. Šiandien aš tai vadinu brandumu. Kai pamilau save, supratau, kad bet kokiomis aplinkybėmis aš esu teisingoje vietoje teisingu laiku, ir viskas vyksta išskirtinai teisingą akimirką. Galiu visada būti ramus. Dabar aš tai vadinu pasitikėjimu savimi. Kai pamilau save, nustojau vogti savo paties laiką ir svajoti apie didelius ateities projektus. Šiandien aš darau tik tai, kas man teikia džiaugsmą ir daro mane laimingu, ką aš myliu ir kas verčia mano širdį šypsotis. Aš darau tai taip, kaip noriu, ir savu ritmu. Šiandien aš tai vadinu paprastumu. Kai pamilau save, tapau laisvas nuo visko, kas kenkia mano sveikatai: maisto, žmonių, daiktų, situacijų. Visko, kas tempė mane žemyn ir išmušdavo mane iš mano paties kelio. Kai pamilau save, nustojau būti teisus. Ir būtent tada pradėjau vis mažiau ir mažiau klysti. Šiandien aš supratau, kad tai kuklumas. Kai pamilau save, nustojau gyventi praeitimi ir nerimauti dėl ateities. Šiandien aš gyvenu tik dabartine akimirka ir vadinu tai pasitenkinimu. Kai pamilau save, aš suvokiau, kad mano protas gali man trukdyti, kad nuo jo galima net susirgti. Bet kai aš sugebėjau jį susieti su savo širdimi, jis iškart tapo vertingu mano sąjungininku. Šiandien aš vadinu šią sąjungą širdies išmintimi. Mums daugiau nebereikia bijoti ginčų, konfrontacijų, problemų su savimi ir kitais žmonėmis. Netgi žvaigždės susiduria, ir iš jų susidūrimų gimsta nauji pasauliai. Šiandien aš žinau, kad tai – gyvenimas“.

Ir vėl puikus tekstas, gražūs žodžiai, protingos mintys. Tik Ch. Chaplinas mirė likus 24 metams iki šio teksto atsiradimo. Nes iš tikrųjų tai yra fragmentas iš Kim ir Alison McMillen knygos „When I Loved Myself Enough“ (Kai pakankamai save pamilau).

Maryl Streep žinutė

„Daugiau nebeketinu daug ko pakęsti, ir ne todėl, kad tapau arogantiška, ne, tik todėl, kad pasiekiau tam tikrą gyvenimo etapą – etapą, kuriame daugiau nebenoriu švaistyti laiko tam, kas manęs netenkina, ar tam, kas mane užgauna, kas man teikia skausmą. Daugiau neketinu kęsti cinizmo, perdėtos kritikos, griežtų bet kokio pobūdžio reikalavimų. Daugiau nebeturiu noro tenkinti tų, kuriems nepatinku, mylėti tų, kurie manęs nemyli, ir šypsotis tiems, kurie man atsakydami nesišypsos. Daugiau neskirsiu nei vienos minutės tiems, kurie meluoja ir mėgina manimi manipuliuoti. Nusprendžiau daugiau nebūti apsimetime, veidmainystėje, mele ir pigiose, nenuoširdžiose pagyrose. Daugiau nepakęsiu nei išrankios erudicijos, nei akademinės arogancijos. Neketinu aiškintis gandų, negaliu pakęsti konfliktų ir lyginimų. Tikiu tuo, kad pasaulis sudarytas iš priešingybių, tuo, kad pasaulis skirtingas, todėl aš stengiuosi vengti žmonių su griežtu charakteriu, nesugebančių prisitaikyti prie aplinkinių. Draugystėje niekinu išdavystes ir neištikimybę. Negalėsiu sutarti su tais, kurie nesugeba pasakyti tikro komplimento, nemoka paskatinti ir įkvėpti savo žodžiais, negalėsiu sutarti su tais, kurie nemėgsta gyvūnų. Mane vargina perdėjimas. Ir taip, be viso kito, nebepakęsiu tų, kurie neverti mano kantrybės“.

Net mes beveik patikėjome! Tačiau iš tikrųjų šių žodžių autorius – portugalų rašytojas ir gyvenimo mokytojas Jose Micardas Teixeira. O internete jo pasisakymas „sulipo“ su M. Streep dėl pakankamai įdomaus atsitiktinumo: tinklaraštininkė įkėlė tekstą ir šalia M. Streep nuotrauką, atkreipdama dėmesį, kad jai aktorė yra gyvas to, kas pasakyta šiuose žodžiuose, įsikūnijimas. Tinklaraštininkės teksto niekas neperskaitė, o citata „ėmė skrieti“ internetu kartu su M. Streep fotografija.

Vida Press

Kurto Vonneguto pasisakymas

Pateikiame tik fragmentą (norintys rasti visą tekstą, kurio išties nemažai, nesunkiai tai padarys): „97-ųjų abiturientų laidos ponios ir ponai, naudokitės apsauginiu kremu nuo saulės. Jeigu man leidžiama duoti vieną patarimą ateičiai, tai jis neabejotinai bus toks. Apsauginių kremų nuo saulės naudą patvirtino mokslininkai, tačiau likusioji mano patarimo dalis grįsta tik nuosava duburiuota patirtimi. Jau patikėkite. Mėgaukitės savo jaunystės jėga ir grožiu. Eee, ne esmė. Jūs vis tiek nesuprasite, apie ką aš kalbu, kol tai nepradės gęsti. Tačiau patikėkite, po dvidešimties metų, žiūrėdami į savo nuotraukas, jūs suprasite, kiek galimybių buvo prieš jus atverta, ir kaip puikai jūs žiūrėjotės. Jūs neturite antsvorio – visa tai tėra fantazijos. Nesirūpinkite dėl ateities. Arba rūpinkitės, tik prisiminkite, kad nauda iš visų svarbių pergyvenimų tokia pati, kaip iš kramtomos gumos sprendžiant sudėtingas matematines lygtis“.

Ši istorija apskritai yra žaidimas. 1997 metų vasarą žurnalistė Mary Schmich parašė šį tekstą „Chicago Tribune“. Straipsnis susilaukė didžiulės sėkmės, tad vienas Mary bičiulis nukopijavo tekstą ir elektroniniu paštui išsiuntė savo draugams. Štai tik laiško temoje jis dėl juoko parašė: „Kurto Vonneguto kreipimasis“. Efektas pranoko visus lūkesčius. Tekstas paplito po pasaulį neįsivaizduojamu greičiu, Kurtas Vonnegutas buvo pasveikintas su puikia kalba, tekste buvo atpažįstami „rašytojui būdingi stiliaus posūkiai“ ir „ironiškas savitumas“. Net rašytojo žmona užkibo už masalo! Kai gandai pasiekė patį rašytoją, jis, žinoma, paneigė savo autorystę, tačiau procesas tapo nevaldomu. Žurnalistė taip pat ne kartą pasisakė šiuo klausimu, tačiau jos niekas neklausė. Tekstas klaidžioja internete iki šiol!

Amerikos be miškų nuotrauka

Amerikos žemyno vaizdas iš kosmoso – padengtas miškais 1978 metais ir dykynės 2012 metais – socialiniuose tinkluose sumušė visus populiarumo rekordus. Iš tikrųjų tai yra dvi nuotraukos, kurias NASA padarė 2002 ir 2012 metais skirtingomis kameromis, sumontuotomis skirtinguose palydovuose ir skirtingu kampu. Abi nuotraukos stipriai apdorotos – tai matyti pagal pasikeitusią vandenyno spalvą. Tad baisėjomės visiškai veltui.

Vida Press

Masačusetso eksperimentas

„Аaronas Platnovskis sirgo kognityviniu sutrikimu – jis manė, kad yra žirafa. Nei logiškos išvados, nei jo nuotraukos palyginimas su žirafos atvaizdu nepadėjo. Jis visiškai buvo tuo įsitikinęs. Jis liovėsi kalbėjęs, atsisakė valgyti įprastą maistą, išskyrus lapus. Daktaras Rogersas paprašė vieną pažįstamą biologą parašyti nedidelį straipsnį, kuriame daugmaž moksliškai aprašytas nesenas stulbinantis mokslininkų atradimas, kad gamtoje egzistuoja žirafos, kurios praktiškai nesiskiria nuo žmonių. Tai yra, skirtumų esama – vos didesnė širdis, vos mažesnė blužnis, tačiau ir elgesys, ir išorė, ir netgi mąstymo būdas visiškai sutampa. Mokslininkai neskleidžia šios informacijos, siekdami išvengti panikos, o šį straipsnį turi sudeginti kiekvienas jį perskaitęs. Ligonis nusiramino ir socializavosi. Iki teismo proceso jis dirbo didelės firmos Kolorade auditoriumi. Deja, valstijos teismas palaikė daktarą Rogersą šarlatanu, o eksperimentą – nežmonišku. Jam buvo skirta griežta bausmė“.

Tai tariamai yra fragmentas iš laikraštyje „The Massachusetts Daily Collegian“ išspausdinto straipsnio, kuriame vėliau buvo publikuotas, neva, priešmirtinis daktaro Rogerso laiškas.

Tiesa tokia, kad neegzistavo nei daktaras Jamesas Rogersas, nei Aaronas-žirafa, nei Masačusetso Psichologijos ir neurologijos universitetas, kuriame tariamai vyko eksperimentas, nei toks laikraštis. Tai tebuvo vieno rašytojo prasimanymas. Jis nusprendė patikrinti draugų patiklumą ir įkėlė į savo „Facebook“ puslapį žinomo rašytojo bei žurnalisto nuotrauką bei sugalvojo visą istoriją. Internautai pradėjo dalintis ja, o šiandien „Google“ aptinka beveik septynis tūkstančius puslapių su Masačusetso eksperimento aprašymu.

Šios istorijos eilinį kartą įrodo, kad bet kokia taisyklingai ir įdomiai pateikta informacija internete gali pasirodyti esanti melaginga. Mūsų sąmone, deja, nėra taip jau sunku manipuliuoti. Todėl prieš paspausdami „dalintis“, patikrinkite šaltinį ir išsaugokite kritinį mąstymą!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis