Virtuali aplinkosaugos konferencija: kaip padėti Baltijos jūrai?

Jau šį pirmadienį, rugsėjo 28 d., vyks virtuali aplinkosaugos konferencija Our Baltic Conference“. Šioje konferencijoje bus diskutuojama, kaip pagerinti Baltijos jūros situaciją ir apie tai pasisakys net 3 atstovai iš Lietuvos.


Ką išgirsite šioje konferencijoje?


Virtualioje konferencijoje Our Baltic Conference“ bus aptartos bendrojo pobūdžio grėsmės (pavyzdžiui, biologinės įvairovės nykimas ir klimato kaita) ir konkretūs vietos lygmens pavojai (t. y. eutrofikacija, pernelyg intensyvi žvejyba, išaugęs tokių teršalų kaip vaistai kiekis ir šiukšlės, visų pirma plastiko atliekos), darančios didelį neigiamą poveikį Baltijos jūrai. Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, susirūpinęs dėl jūros ir jūrinės aplinkos prastos būklės, rengia aukšto lygio konferenciją dėl galimų veiksmų padėčiai ištaisyti.


Konferencijoje, į kurią iš regiono ir visos ES nuotoliniu būdu susirinks valstybių narių ministrai, politikai, mokslininkai ir kitos suinteresuotosios šalys – nevyriausybinių organizacijų ir pramonės atstovai, bus aptariamos Baltijos jūros problemos. Atsižvelgiant į ES biologinės įvairovės strategiją ir Europos žaliojo kurso nulinės taršos tikslą, konferencijoje daugiausia dėmesio bus skiriama siekiui sumažinti žuvininkystės žalą ir teršalų, šiukšlių ir taršiųjų priemaišų, įskaitant vaistus, patekimą į aplinką. Taip pat bus stengiamasi sustiprinti įsipareigojimą siekti ES teisės aktuose nustatytų šios srities tikslų, sudaryti sąlygas prisiimti tolesnius įsipareigojimus ir imtis naujų veiksmų šioms problemoms spręsti.


Konferencijoje vyks aukšto lygio ministrų posėdis ir dalyvių diskusijos. Dalyvauti konferencijoje pakviesti aštuonių Baltijos jūros regiono ES valstybių narių – Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos – aplinkos, žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai. Tikimasi, kad jie pasirašys ministrų deklaraciją.


Konferencijų nuotolinio vertimo centro pirmtakas Lietuvoje


Tokio lygio konferencijos – tai galimybė mažesnėms šalims atkreipti dėmesį į save bei savo kalbą. Džiaugiamės, kad net trys mūsų šalies atstovai kalbės lietuviškai – tai puikus būdas puoselėti gimtąją kalbą“, – džiaugiasi UAB „Metropolio vertimai“ vertėja Monika Matulevičiūtė.


Ši įmonė organizuoja Our Baltic Conference“ vertimą. Konferencijų nuotolinio vertimo centro (angl. hub) idėją įmonė puoselėjo jau senokai, tačiau būtent COVID-19 pandemija ir renginysOur Baltic Conference, kuris, planuojama, sulauks apie 10 tūkst. klausytojų, paskatino pagaliau ją paversti realybe.


„Virtualios vertėjų platformos dabar itin populiarios. Tiesa, jos buvo kuriamos orientuojantis į klientą, bet, norint gauti kokybišką rezultatą, būtina užtikrinti geras darbo sąlygas ir vertėjams. O namuose dažniausiai to padaryti nepavyksta.


Šis renginys buvo suplanuotas dar kovą ir turėjo vykti Palangoje įprastiniu formatu, tačiau, pandemijai nesitraukiant, rugpjūčio pabaigoje buvo nuspręsta jį perkelti į virtualią erdvę. Dėl to organizuojant šio renginio vertimą reikėjo staigiai persiorientuoti. Renginiui bus naudojama speciali vertimo platforma, kurią sukūrė lietuvių startuolis. O mūsų įmonės patalpos tam renginiui bus transformuotos į konferencijų nuotolinio vertimo centrą, kuriame vertėjams bus užtikrintos visos sąlygos atlikti profesionalų sinchroninį vertimą – kiekvienas turės savo darbo vietą su visa reikalinga įranga“, – apie šiuolaikiškus sprendimus pasakoja UAB „Metropolio vertimai“ atstovė.


Ilgametę patirtį daugiakalbių vertimo komandų organizavimo srityje turinti specialistė sakė, kad rugsėjo 28 d. vyksiančioje virtualioje aplinkosaugos konferencijoje Our Baltic Conference“ 16 vertėjų vers net iš devynių kalbų: lietuvių, latvių, estų, lenkų, vokiečių, danų, švedų, suomių ir, žinoma, anglų. Šeši vertėjai ‒ anglų, vokiečių ir danų kalbų ‒ dirbs minėtajame laikinajame konferencijų vertimo centre. M. Matulevičiūtės suformuotą vertėjų komandą sudaro nariai, kurie verčia iš 3–4 ar daugiau kalbų bei yra akredituoti Europos Sąjungos konferencijų vertėjai, daug dirbantys ir ES institucijose.


„Vertėjo kompetencijai įgyti reikia daug laiko ir pastangų. Geras specialistas ne tik puikiai išmano kalbas, jų kultūrinius niuansus, bet taip pat turi perprasti įvairias vertimo technologijas bei technikas. Šio amato mokomasi, o įgūdžiai lavinami bei patirtis įgyjama kruopščiai dirbant ir savikritiškai vertinant savo žinias.


Dėl to tikimės, kad šio konferencijų nuotolinio vertimo centro pirmtakas bus ideali erdvė dinamiškai ir profesionaliai koordinuoti vertimą. Tai – analogų neturintis sprendimas, kuris, tikėtina, ateityje bus pasitelkiamas vis dažniau ir taps norma, vertėjui suteikiančia visas būtinas sąlygas kokybiškai dirbti“, – viliasi 21 metų patirtį konferencijų vertimų srityje turinti M. Matulevičiūtė.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis