12 smagių idėjų, kaip įdomiai atšvęsti gimtadienį ar kitas šventes

Už atsiųstas idėjas dėkojame Daivai!

Po vieno tokio gimtadienio, kai per visą vakarą draugės, kurią atvykome pasveikinti, beveik nemačiau, man pasidarė nenusakomai liūdna. Tada mūsų draugių rateliui kategoriškai pasakiau: „NE tokioms šventėms“. Esu dėkinga savo bičiulėms, sutikusioms su mano pasiūlytomis naujomis gimtadienių šventimo taisyklėmis: kiekvieno gimtadienio metu mes vykstame kur nors pramogauti ar kažką veikti. Draugė, švenčianti savo gimtadienį, visiškai niekuo nesirūpina ir turi galimybę rinktis – žinoti arba ne, koks bus renginys. Veiklas susiorganizuojame tokias, kurios būtų skirtos tik mūsų draugių rateliui be svetimų žmonių.


Per keletą metų tiek daug visko išbandėme, kad panorau pasidalinti su platesne auditorija, vildamasi, jog viena ar kita idėja pasinaudosite ir jūs. Visos pramogos vyko Kaune, tačiau, kažką panašaus galima rasti ir kituose miestuose, o kai kurios veiklos taip patiko, kad kartojome ir kito gimtadienio metu.


Dekupažas. Šis užsiėmimas vyko Kauno centre dailės studijoje „Išmok svajoti“. Nė viena iš mūsų nebuvome bandžiusios šios technikos anksčiau. Savo nedidelėje jaukioje kompanijoje su malonia mokytoja išmokome visą procesą, kiekviena spėjome dekoruoti po papuošalų dėžutę (kaip smagu būna stebėti, kokie skirtingi mūsų darbai, nes mes tokios skirtingos), pasiplepėti ir sukrimsti kažką skanaus.


Kosmetikos gaminimas. Šis užsiėmimas vyko Savanorių prospekte „Biocos akademy“ (šiuo metu jie išsikėlę į Mosėdžio g.). Jautėmės kaip per chemijos pamoką, kurios metu dirbome su mažutėlėmis svarstyklėmis, kolbutėmis, pipetėmis. Kiekviena sau pasirinktinai gaminome asmeninį kremą veidui arba kūnui. Mes pačios lietėme ir uostėme ingredientus, iš kurių susikūrėme ekologiškas priemones. Buvo labai įdomu, o ir kremai gavosi tobuli!


Tapyba ant šilko. Šio stebuklo mus mokė darbšti moteris iš „Feltings of the soul“, kurianti daug gražių dalykų. Visus sunkiausius pasiruošimo darbus ji padarė už mus. Mūsų jubiliatė išsirinko piešinį, kurį norėjo matyti ant savo skaros. Tai buvo komandinis darbas – mes, visos penkios draugės, tapėme ant vienos skaros, skirtos jubiliatei. Pastaroji davė laisvę pačioms spręsti, kokių spalvų skara bus. Gavosi įspūdingas kūrinys. Beje, užteko laiko ir krizenimams, ir tortui.


Tapyba ant drobės. Sutinku, kad tai drąsu. Ne viena iš mūsų abejojo šios idėjos įgyvendinamumu. Bet kai šalia yra savo srities specialistas, visos keverzonės virsta į meno kūrinį. Taigi, mes išdrįsome nutapyti vieną bendrą paveikslą. Šventės kaltininkė išsirinko, kas tai galėtų būti (vieno gimtadienio metu tapėme aguonas, o kito – laivą jūroje), visos gavome po teptuką, dažų, paletę ir pirmyn! Kai kas iš pradžių tik paveikslo kraštelius drįso teplioti, bet po truputį įsibėgėjome. Tai, kas nepavyko, buvo sparčiai ištaisyta profesionaliais Erikos potėpiais. Veiksmas vyko „Erikos galerijoje“ Daukšos gatvėje.


Papuošalų gamyba. Po šio užsiėmimo kiekviena grįžome namo su nauja apyranke ir žinių bagažu, kaip jas gaminti (vėliau kai kurios iš mūsų sėkmingai savarankiškai gaminosi papuošalus). Laura iš papuošalų gamybos mokyklos „Dangaus akmenys“ mus pasikvietė į labai jaukią aplinką, kurioje mokė naudotis replytėmis, žirklutėmis, vielutėmis ir kitais keistais daikčiukais. Ji išdavė visas paslaptis, kur ir kokias priemones papuošalų gamybai geriausia įsigyti. O jeigu kurios nors iš mūsų papuošalų gaminimo priemonės neklausė, Laura savo įgudusiomis rankomis mikliai ištaisydavo situaciją.


Keramikos pamoka. Prisipažinsiu, man tai buvo tobuliausia terapija. Jeigu turėčiau didelius namus, eičiau ir eičiau ten lipdyti vazų ir lėkščių. Kiekvienas daiktas gaunasi toks originalus ir gražus! „Ten” – tai Nomedos kūrybinė studija Aleksote. Draugė, kurios gimtadienį šventėme, nežinojo, kur vyksime. Aš šiek tiek išsigandau, pamačiusi ją baltai apsirengusią… Ačiū Nomedai, aprūpinusiai prijuostėmis, kurios apsaugojo rūbus nuo molio. Minkant, detalę po detalės lipdant ir kuriant, liežuviai laisvi moteriškiems pokalbiams. Tobula! Kiekviena iš mūsų sukūrė po skirtingos paskirties bei dydžio dirbinį ir juos visus padovanojome savo baltai apsirengusiai draugei. Tiesa, į keramikos studiją vykome du kartus: pirmą kartą vazas lipdėme, o antrą – glazūravome „gimtadienininkės“ pasirinkta spalva.


Kvepalų kūrimas. Mano vyras juokėsi, kad mūsų gimtadienių šventimas kaip mažų mergaičių, kai į Raudondvarį, kur įsikūrusi įmonė „EKO žvakės“, išsiruošėme sekmadienio rytą, mat uoslė jautresnė pirmoje dienos pusėje. Jaukioje, nedidukėje patalpoje labai maloni darbuotoja įtraukiančiai pasakojo kvapų istoriją. Mes uostėme ir vertinome gausybę skirtingų aromatų nuolat besistebėdamos, kokios mes skirtingos – tas pats kvapas vienai malonus iki svaigulio, o kitai bjaurus iki šleikštulio. Kiekviena pasigaminome po buteliuką savų kvepalų aliejaus pagrindu. O kiek emocijų ir atradimų uostant vienai kitos sukurtą kvapą! Pamoka, verta pakartojimo ir su moralu – jeigu nepatinka vyšnios kvapas, tai dar nereiškia, kad nepatiks kvepalai, kuriuose yra vyšnių kvapo ir, gerbdami aplinkinius, kvėpinkimės saikingai.


Fraktalų piešimas. Spėju, daugumai keistai skambantis žodis. Pirmą kartą apie fraktalus aš išgirdau gal prieš dešimt metų, todėl nemaniau, kad bus taip sudėtinga rasti žmogų, tuo užsiimantį ir galintį mus užimti. Pasirodo, Kaune sudėtingiau nei Vilniuje ar Šiauliuose. Šiaip ne taip radome, nes toks buvo draugės, šventusios gimtadienį, noras. Lina, sutikusi mokyti mus šios technikos, yra meno terapijos specialistė. Ši gimtadienio šventė buvo kiek kitokia, nes tai buvo ir susikaupimo laikas - piešiant negalima kalbėti, o dalį laiko reikia būti net užsimerkus. Tai puikus savęs ir draugių pažinimo metodas, nes fraktalų piešimas atskleidžia mūsų asmenybę ir nurodo kryptis siekiamiems pokyčiams.


Gruziniškų patiekalų gaminimas. Tą kartą šventė buvo labai panaši į šventę, nes sėdėjome prie stalo, valgėme, sakėme tostus. „Gruzijos meno ir skonio namai“ – taip vadinasi ši jauki buveinė. Joje įrengta patalpa maisto gaminimui, kur gali darbuotis grupelė žmonių bei salytė su dideliu stalu, prie kurio patogiai ragavome savo pagamintus chačapurius. Kristina, šių namų savininkė, daug ir noriai pasakojo apie Sakartvelą, iš kurio kilusi jos mama. Žingsnis po žingsnio mus supažindino su chačapurių gaminimo subtilybėmis: pačios minkėme, atsargiai kočiojome tešlą, nes ją reikia pajausti. O ką tik iš orkaitės ištraukti kepiniai su sūriu ir žolelėmis buvo tobulo skonio ir labai sotūs! Asmeniškai mane ypatingai žavi meniškoji šių namų pusė. Ten apstu įvairių Sakartvelo menininkų kūrinių, tad pasijunti kaip meno galerijoje.


Japoniška arbatos gėrimo ceremonija. Išgirdusi apie tokią pramogą, didelio lūkesčio neturėjau. Maniau, kažką papasakos apie Japoniją, bus kažkoks ritualas ir tiek. Bet po to vakaro dar visą savaitę gyvenau mintimis apie Japoniją. Bet kurios veiklos sėkmė priklauso nuo to, kiek tai veiklai yra atsidavęs paslaugos teikėjas. Arbatos gėrimo ceremoniją atliko Japonų kultūros centro TSURU vadovė Augustė, kuri, panašu, visiškai įsimylėjusi šią šalį, joje praleidusi ne vienerius metus, turinti ten daug draugų ir laikas nuo laiko ją lankanti. Po šio vakaro jaučiausi kaip peržiūrėjusi kelis filmus ir perskaičiusi kelias knygas apie Japoniją. Augustės pasakojimai sugriovė ne vieną mano turėtą stereotipą apie Japoniją. Kiek žinau, mano draugėms šis vakaras taip pat paliko stiprų įspūdį.


Sušių gaminimas. Sušiais nieko nebenustebinsi, bet ne visi yra bandę juos pasigaminti patys. Kad nereikėtų teršti savo namų, sušius sėkmingai sukti galima restorane ir ten pat juos suvalgyti smagiai šnekučiuojantis su draugėmis.


Muilo gaminimo pamoka. Šis užsiėmimas vyks po savaitės. Natūralaus muilo gaminimo procesas lyg burtai – iš visiškai neįdomių ingredientų gausime gražų ir būtiną kasdienybėje daiktą. Muilo gaminimo paslaptis mums sutiko atskleisti Nida iš „Feltings of the soul“. Ji pažadėjo, kad kiekviena namo parsinešime po gabaliuką ekologiško, savo rankomis pagaminto muilo.


Dar buvo įvairūs pabėgimų kambariai, pirtys su visais ritualais tik mums ir bendros pirtys sanatorijoje. Buvo pasiplaukiojimas laivu, trumpa išvyka į mišką su vaikystės prisiminimais.


Man smagiausia, kad veiklos neišsenka, jų atsiranda vis naujų, apie kurias anksčiau nebuvome pagalvojusios. Juk gyvename puikiu, didžiulių galimybių metu: galime tiek daug sužinoti, patirti, išbandyti, išmokti čia pat, toli neišvykstant. Galime, jei tik norime, jei neaptingstame ir nepasiduodame rutinai.


Kuo dar gerai tokia dovana? Ji neapkrauna dovanos gavėjo ir jo namų nereikalingais daiktais, nes dovanojame labiau procesą, o ne daiktą. Ši dovana neskatina vartotojiškumo, tai – žinios, įgūdžiai, emocijos. Draugė, kuri niekada nesidomėjo tapyba, po gimtadienių, kurių metu tapėme (beje, gimtadienio metu ji tapė labai nedrąsiai), nusipirko priemones ir nutapė keletą nuostabių paveikslų! Kita draugė po gimtadienio, kurio metu vėrėme apyrankes, pradėjo kurti papuošalus sau ir savo dukrai. Daiktus mes visi galime nusipirkti. Įdomiai ir smagiai praleisto laiko su draugais ir artimaisiais – ne. Turite idėjų, ką dar galėtume nuveikti? Pasidalinkite!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis