Vairavimo iššūkiai Indijoje: arba aš tau, arba tu man

Žinomas keliautojas automobiliu ir įvairių rekordų siekėjas, žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius neseniai grįžo iš dar vienos įspūdingos kelionės. Šį kartą jo kolekciją papildė „Hyundai Tucson“ automobiliu įveiktas 4 tūkstančių kilometrų maršrutas palei didžiausią Indijos upę Gangą.

Asmeninio albumo nuotr.

Anot V. Miliaus, kas yra bandę patys vairuoti Indijos eismo chaose, gerai žino, kad net ir labai patyrusiems vairuotojams važiavimas Indijoje gali būti „misija neįmanoma“. Eismas Indijoje turi savo atskirą gyvenimą, ženklus, kuriuos reikia perprasti. Tiems, kas susigundytų atostogoms vykti į šią egzotišką šalį, pravers keli Vitoldo pastebėjimai apie kelius ir vairavimą Indijoje.

Indijos eismo specifiką kiek su pašaipa automobilių ekspertas vadina „spermatozoidų judėjimu“, mat visi vairuotojai nori būti pirmi ir nuolat vieni kitiems užlenda iš priekio. Lietuvoje užlindimas būtų suprastas kaip įžūlumas. O Indijoje taip tiesiog vairuojama – kas užlenda, tas važiuoja, o tas, kuriam užlindo, sustoja ir praleidžia.

Asmeninio albumo nuotr.

„Kai pirmą kartą važiavau Indijoje, mokiausi vairuoti iš naujo. Eismas ten vyksta kairiąja kelio puse. Kadangi vairuojama sėdint dešinėje, per daug vietos palikdavau automobilio kairėje, vietiniai tuo suskubdavo pasinaudoti. Ir aš stovėdavau vietoje, nes kiti visą laiką užlįsdavo. Vairuojant Indijoje, reikia nuolat ieškoti landos, manevruoti, skintis kelią“, – teigia Vitoldas, pridurdamas, kad ten galioja principas „ne tu užkišai, o jis laiku nesustabdė“.

Asmeninio albumo nuotr.

Taigi, važiuojant į Indiją ar nuomojant automobilį atvykus, visų pirma reiktų pasirinkti automobilio tipą. SUV šioje šalyje – optimaliausias variantas. „Neįsivaizduoju, kaip reiktų automobiliu, turinčiu žemą prošvaisą, įveikti netikėtai ant kelio išdygusius greitį ribojančius kalnelius-žudikus, kalnų upių brastas ar „žvėriškas“ asfalto duobes“, – sako keliautojas.

Indijoje tikrai reikia gerai matyti visokius kampus, nes eismas yra labai intensyvus, įvairialypis, važiuojama įvairiais greičiais ir labai chaotiškai. Beje, Indijoje dar galioja visuomenės nuomonė, kad didesnį automobilį vairuoja turtingesnis žmogus, todėl jį gerbia ir praleidžia.

Asmeninio albumo nuotr.

„Esu keliavęs daugelyje žemynų, bet tokio eismo, koks yra Indijoje, niekur daugiau nėra. Vienas mano draugas, patyręs vairuotojas iš Vokietijos, pasitikėdamas savo jėgomis nuvyko į Indiją šventai įsitikinęs, kad ten vairuos. Po dviejų dienų jis parašė man žinutę: „Nebegaliu, imu vairuotoją“, – juokiasi V. Milius.

Antra, reikia žinoti, kad atstumai, kuriuos manei, kad lengvai įveiksi, gali pasirodyti neįveikiami. „Europoje 1000 kilometrų nuvažiuoti per dieną – jokių problemų. Bet Indijoje – „be šansų“ nuspėti, kiek kilometrų nuvažiuosi per dieną. Gali per dieną nuvažiuoti 100 kilometrų, o gali ir 500, bet daugiau – negali. Tai susideda iš eismo, kelių būklės ir absoliučiai didelių „pastrigimų“, – sako jis.

Asmeninio albumo nuotr.

Vitoldo teigimu, Indijoje visas gyvenimas verda ant kelio: vyksta turgus, vaikšto žmonės, karvės, drambliai, važiuoja dviračiai, rikšos, motorizuotos rikšos. „Tarkime, priekyje tavęs važiuoja autobusas. Negalima privažiuoti prie jo labai arti, nes jis gali netikėtai ir neįspėjęs sustoti bet kur. Ir visi, kurie yra už jo, taip pat sustoja, nes nėra kur apvažiuoti, nes visur aplink vyksta turgus“, – piešia vaizdą Vitoldas.

Trečia, keliaujant patartina vadovautis navigacija ir ženklais. Indijos gyventojai yra geraširdžiai, turistus gerbia, tačiau jų charakterio bruožas yra toks, kad niekuomet nesako „ne“ arba „nežinau“. Jei paklausi, kur nuvažiuoti, jie visuomet parodys kryptį, bet ji nebūtinai bus teisinga.

Asmeninio albumo nuotr.

Navigacijos sistemos Indijoje puikiai veikia, visur yra GSM ryšio tinklas. Tačiau neblogai yra vadovautis ir kelio nuorodomis. Jei reiktų rinktis, geriau važiuoti kur rodo ženklas, o ne ten, kur rodo navigacija. Mat yra tokių dalykų, kurių navigacija gali „nesuprasti“: tarkime, kiek laiko užtruks įveikti pasirinktą atstumą. Miesto kirtimas 5 val. ryto gali užimti 10 minučių, o dienos metu – 5 val. Jei nežinai, kad yra apvažiavimas (o jo nerasi jokioje nuorodoje, arba apie tai parašyta hindi kalba), nepasuki, kur reikia, įvažiuoji į miestą ir kelias valandas „pastringi“.

Tad, ketvirta, keliauti reikia pradėti auštant, o baigti – temstant. Didžiausios avarijos vyksta naktį, kuomet kelias yra laisvesnis, o greitis – didesnis. „Nebandykite važiuoti naktį, nes labai sunku ir nesaugu. Vietinių automobilių techninė būklė yra baisi, padangos yra nudėvėtos, jei palyja ir naktis – ten didelė dalis sunkvežimių tiesiog atsiduria medžiuose, grioviuose. Tokių vaizdelių po nakties yra labai daug“, – įspėja keliautojas.

Asmeninio albumo nuotr.

Jo teigimu, eismo saugumo sąvoka Indijoje neegzistuoja. Vakaruose daug kalbame apie saugos diržų užsisegimą, vaikų saugos kėdutes, o Indijoje ant transporto priemonės gali važiuoti „keliais aukštais“ žmonių užlipę. Užtat Indijoje niekas nematuoja greičio. Bet ten ir nereikia jo matuoti – dienos metu greit nepavažiuosi. Vairuoti išgėrus negalima. Nors nuo alkoholio apsvaigusių vairuotojų sukeltų avarijų pasitaiko, tačiau dažniau jos įvyksta dėl pavargusių ir prie vairo užmigusių sunkvežimio vairuotojų.

Asmeninio albumo nuotr.

„Svarbiausia yra suprasti, kad chaotiškas vairavimas, nuolatinis signalizavimas – nėra vietinių vairuotojų agresijos išraiška. Tai yra savotiška kalba. Aš tos kalbos nemoku, bet bent jau suprantu, kad tai yra kalba. Jei to nesupranti, negali adekvačiai reaguoti ir vairuoti“, – sako Vitoldas Milius.

Asmeninio albumo nuotr.

Asmeninio albumo nuotr.

Asmeninio albumo nuotr.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis