Pirmos nakties teisė - tradicija, kuri šiais laikais atrodo žeminanti ir nesuvokiama

Pirmos nakties teisė - tai senovinis paprotys, kurio metu nuotaka savo nekaltybę atiduodavo ne būsimam vyrui, bet visiškai svetimam žmogui - genties vyriausiajam, žemės savininkui ar kitam asmeniui, nuo kurio materialiai arba kitomis prasmėmis priklausė jaunavedžiai.

Skirtingose gentyse bei tautose vyravo skirtingos tradicijos. Kartais nuotakos nekaltybė buvo atiduodama mainais už skolas, o kartais tai buvo tradicijų ar savotiškų ritualų laikymosi klausimas. 


Šiais laikais pirmosios nakties teisė atrodo tikrai gana keistai, tad kyla natūralus klausimas - ar šis veiksmas buvo laikomas žeminančiu nuotaką arba jos jaunikį? Retais atvejais, pavyzdžiui, kuomet nekaltybės atidavimu buvo išperkamos skolos, tai galėjo būti traktuojama kaip pažeminimas, tačiau įprastai toks paprotys buvo visuotinai priimtinas ir laikomas normaliu dalyku. Gentyse, kuriose galiojo pirmos nakties teisė, mergaitės jau nuo mažens žinodavo, kad nekaltybę praras su svetimu vyru.


Kaip į visa tai žiūrėjo jaunikis? Būtų naivu manyti, kad būsimasis vyras išlikdavo abejingas. Ar 1000 metų atgalios, ar dabar - požiūris į meilę kaip ir nepakito. Vis tik svarbiausią vaidmenį šioje situacijoje vaidino faktas, kad nekaltybę atims ne bet kas, o bendruomenėje ypatingą vietą užimantis asmuo. Pagarba jam dažniausiai būdavo aukščiau visko, tad apie atsisakymą paklusti ir sulaužyti tradicijas negalėjo būti nė kalbos. 


Dažnai manoma, kad pirmos nakties teisė susijusi su antikiniais laikais. Vis tik nei Romoje, nei Senovės Graikijoje tokie papročiai nebuvo populiarūs. Ištakų galėtume ieškoti genčių sistemoje, kuomet iš esmės moteris priklausė ne konkrečiam vyrui, o visai bendruomenei.


Santuokos institutas palaipsniui vystėsi, tad tradicijos keitėsi, vis tik kai kurie papročiai buvo gana tvirtai įsigalėję. Pirmosios nakties tradicija labiausiai buvo būdinga germanų gentims, taip pat tarp Afrikos ir Pietų Amerikos tautų.


Pavyzdžiui, Afrikoje jaunosios nekaltybę dažniausiai atimdavo ne genties lyderis, o garbiausias vestuvių svečias. Kai kuriais atvejais jų galėjo būti ir keli. Tibete imti į žmonas nekaltą merginą buvo laikoma prastu tonu, o iki vestuvių merginai reikėdavo atsiduoti ne mažiau nei dvidešimčiai vyrų. Okeanijoje viskas vykdavo dar keisčiau: jaunikis savo būsimą žmoną patikėdavo keliems draugams, kurie praleisdavo su ja kelias dienas toli nuo gyvenvietės, ir tik kai jie sugrįždavo, vykdavo vestuvių iškilmės.


Kada šis paprotys atkeliavo į Europą, tiksliai nežinoma, tačiau apytiksliai galima numanyti, kad dingo jis maždaug septynioliktame amžiuje, nors po truputėlį pirmosios nakties teisės tradicijos pradėta atsisakinėti gerokai anksčiau. 

Parašyk Redakcijai

Čia pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų.

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis