Keliauk: obuoliais kvepianti Normandija

Normandija – ne Ibiza: čia nesiaučia vakarėliai nei apsipirkimo karštinė, čia niekas nesiverčia per galvą. Čia svaigina gamta, ramybė ir sultingas aromatas.

Normandija, Prancūzijos regionas prie Lamanšo, skirtas mėgautis gamta, jūrų gėrybėmis, kalvadosu, mokytis žaisti golfą, jodinėti žirgais, žavėtis impresionistų darbais ir tiesiog parymoti su draugais jaukiame bare, prancūzų vadinamame brasserie.

Perpus mažesnėje nei Lietuva Normandijoje gyvena per tris milijonus gyventojų. Žiemos čia švelnios, šalčių būna retai, todėl čia laisvai veši mimozos, palvės, agavos ir kiti šilumą mėgstantys augalai.

Mūzos sklando ore

Matei filmą „Coco prieš Chanel“? Turbūt būsi užfiksavusi, kad pirmąją skrybėlaičių parduotuvę Coco atidarė madingame Deovilyje (Normandijoje). Deovilio kurortas per ketverius metus (1860–1864) pastatytas ant pelkyno ir kopų. Tai buvo kunigaikščio Auguste'o De Morny, Napoleono III įbrolio, sumanymas. Netrukus negyvenamoje vietovėje iškilo pirmosios vilos, buvo nutiestas sostinėn vedantis geležinkelis. Į kurortą pradėjo plūsti verslo, meno ir aukštuomenės atstovai. Dabar Deovilis iš Paryžiaus traukiniu ar automobiliu pasiekiamas per dvi valandas. Manoma, kaip tik Deovilis įkvėpė rašytoją Ianą Flamingą parašyti pirmąją novelę „Casino Royale“ apie garsųjį Džeimsą Bondą.

Kalbama, kad mažiausia kartą per metus jūrinių dumblių kosmetikos procedūromis čia mėgaujasi aktoriai Isabelle Adjani, Gerardas Depardieu, Hanoverio princas Ernstas.

Paskui Remarque'ą

Normandija kitokia nei likusi Prancūzijos dalis – čia vynuogynus pakeičia mažais obuoliukais apkibusios obelys. Kaip tik iš jų, dažnai įmaišant kriaušių, gaminamas brendis, vadinamas kalvadosu (tik nepainiok jo su sovietiniais metais kalvadosu vadintu pigiu vynu). Obuolių, kriaušių, cinamono aromatas ypač ryškus, jei gėrimas trumpai brandintas, bet kad ir kiek jis būtų išlaikytas, gamintojų teigimu, yra skirtas fantazija apdovanotiems žmonėms. Mat su juo galima sumaišyti galybę kokteilių (sukurta net „Cosmo calva“), jo pilama į mėsos, jūrų gėrybių padažus, kavą. E.M.Remarque'as „Triumfo arkoje“ rašė, kad nejauti gurkšnojantis gerą kalvadosą – jį tarsi įkvepi. Kad tai pajustum savo gomuriu, geriausia iš anksto susiplanuoti gėrimo degustavimo vietą ir valandą. Kiekviena gamyklėlė degustacijos laiką skelbia savo interneto svetainėje. Paprastai tai (kaip ir ekskursijos po daryklas) vyksta keliskart per dieną.

Jus stebi žūvėdros

Į Truvilio turgų turistus ir vietinius vilioja šviežios jūrų gėrybės, naminiai sūriai, dešros ir sidras. Didžiausi turgūs čia vyksta trečiadieniais ir sekmadieniais. Šviežiomis jūrų gėrybėmis kioskeliuose prekiaujama kiekvieną dieną. Šviežios austrės – delikatesas ir Atlanto pakrantėje, bet turguje jos perpus pigesnės nei Paryžiuje.

1825 metais šį žvejų kaimelį aptiko peizažo meistras Charlesas Mozinas, nutapė jį ir surengė darbų parodą Paryžiuje. Efektas buvo žaibiškas – Prancūzijos sostinės gyventojai ėmė plūsti į Truvilį poilsiauti, o dailininkas visam laikui įsikūrė kurorte. Truvilio istoriją ženklina garsios pavardės: Marcelis Proustas, Gustave'as Plaubertas, Marguerite Duras...

Dailininkų rojus

Pietiniame Senos upės žiočių krante įsikūręs miestelis Honflioras, labiausiai žinomas dėl vaizdingo uosto ir didžiausios Prancūzijoje medinės Šv. Katerinos bažnyčios. Honflioras laikomas ir impresionistų lopšiu, mat šiame miestelyje kūrė Eugene'as Boudinas, Claude'as Monet, Gustave'as Coubertas, Johanas Jongkindas. O Charlesas Baudelaire'as rašė, kad kurti Honfliore buvo jo didžiausia svajonė. Kūrybinė dvasia miestelyje tvyro iki šiol. Jame rengiami džiazo, meno festivaliai, organizuojamos parodos, gausu galerijų ir antikvariatų. Honfliore vyksta vieninteliai regione organiško maisto turgūs, į kuriuos suvežama produktų iš visos Normandijos. Be to, miestelis apsuptas sausų miškingų vietovių, po kurias turistai gali pasivaikščioti pėsčiomis.

Stebuklas ant uolos

Sen Mišelio kalnas – įspūdingiausias pakrantės reginys. X a. benediktinų ant uolos įkurtas vienuolynas vadinamas vienu Vakarų pasaulio architektūros stebuklų, gotikinės architektūros šedevru, jis įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Kalną kasmet aplanko apie tris milijonus turistų. Čia nuolat gyvena apie 40 žmonių, iš jų devyni – vienuoliai. Aukščiausias salos taškas – vienuolynas, kadaise buvęs ir tvirtove, ir kalėjimu. Beje, išorinėms vienuolyno sienoms būdinga karinės tvirtovės ir paprasto religinio pastato bruožų, o miestelyje išlikę net XV a. pastatų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis