Vasaros malonumų pavojus – lytiškai plintančios ligos (simptomai ir statistika Lietuvoje)

Vasara, karštis, atostogos... Leidžiame sau šiek tiek atsipalaiduoti, pakvailioti ir pasiduoti silpnumo akimirkai... Būk budri: LPL nelaukia!

Pasaulyje lytiškai plintančiomis ligomis (LPL) kasmet užsikrečia apie 250 mln. žmonių. Vis dėl to, pagal statistiką, moterys dažniau užsikrečia nuo šia liga sergančių vyrų. Pagrindinė problema ta, kad LPL turi inkubacinį 2-3 savaičių laikotarpį arba ligos požymiai yra neryškūs, o tai reiškia, kad slapto meilužio „dovanėlė“ pasimatys tik praėjus šiam laikotarpiui. Tuo tarpu sergantieji nieko neįtaria ir toliau platina ligą per lytinius santykius. Be to, kai kurios ligos perduodamos ir buitiniu keliu, tad pavojus užsikrėsti gresia ir artimiesiems (vaikams, tėvams).

Pasak venerologų, šios ligos turi savo tendencijas. Pacientų antplūdis pastebimai padidėja rudenį, pasibaigus vasaros atostogų sezonui ir vasario pradžioje, po žiemos atostogų.


Nacionalinė Anglijos sveikatos tarnyba (Public Health England - PHE) teigia, kad LPL grėsmingai plinta. 2011 metais buvo užregistruoti 428 255 LPL atvejai, o 2012 metais – 448 422 atvejai, tai yra 5% daugiau. Ir tai – tik oficiali statistika. Realų sergančiųjų skaičių sužinoti neįmanoma, nes didžioji dalis žmonių, sergančių venerinėmis ligomis, gėdijasi prisipažinti apie ligą, o kita dalis, net nežino, kad yra ligos nešiotojai, todėl bet kuriuo atveju, turimą skaičių reikėtų padauginti mažiausiai iš 5.

TAIP PAT SKAITYK: Seksas pirmojo pasimatymo metu: už ir prieš

Tarp lytiškai plintančių ligų dažniausiai užregistruojama chlamidiozė (206 912 atvejai), antroje vietoje – lytinių organų karputės (73 893) ir lytinių organų pūslelinė (32 021). Gonorėjos paplitimas tarp vyrų ir moterų išaugo net 21% - nuo 21 024 iki 25 525! O tik vyrų tarpe, dėl homoseksualių santykių – net 37%. Medikai teigia, kad viena iš didžiausių problemų – bakterijų atsparumas antibiotikams.

Didžiausias LPL paplitimas yra jaunų žmonių iki 25 metų tarpe, iš jų 64% serga chlamidioze. Vykdant kasmetinę patikrinimo nuo chlamidijų programą, buvo ištirti 1,7 milijono gyventojų, tarp kurių buvo nustatyti 136 000 užkrato nešiotojų.

PHE direktorė Gwenda Hughes teigia, kad postūmis sveikatos sistemoje yra: dabar gydytojai gali greičiau ir efektyviau nustatyti lytiškai plintančias ligas bei pritaikyti tinkamą gydymą. Tačiau ji pabrėžia, kad pernelyg daug žmonių ir toliau praktikuoja nesaugius lytinius santykius, nekreipdami dėmesio į galimybę užsikrėsti: „LPL patikras vietos valdžia turėtų įtraukti į medicinines jaunimo programas“.


Lytiškai plintančių ligų simptomai:

- įtartinos išvaizdos išskyros (pilkšvos, gelsvos ar žalsvos spalvos, su kraujo priemaišomis ir nemalonaus kvapo);
- maudimas arba deginimas tarpukojo srityje;
- mėnesinių ciklo sutrikimas;
- vulvos ir išangės patinimas, sudirginimas;
- lytinių organų išbėrimas, užsikrėtus santykiaujant klasikiniu seksu, apie išangę – po analinio lytinio akto, aplink burną – po oralinio lytinio kontakto, taip pat galimas ir viso kūno bėrimas;
- skausmas tiesiojoje žarnoje ir išskyros iš jos;
- padažnėjęs, neretai ir skausmingas, tarsi su smėliuku šlapinimasis;
- lytinio akto metu juntamas skausmas, sausumas;
- padidėję limfmazgiai, iki 37 – 37.5 C pakilusi kūno temperatūra.

TAIP PAT SKAITYK: Santykių suderinamumas pagal gimimo data

Simptomų specifika priklauso nuo užsikrėtimo būdo, o taip pat nuo bendros organizmo būklės: patiriant stresą, nuovargį ar sergant kitomis ligomis, infekcijos požymiai bus ryškesni.

Statistika Lietuvoje

Situacija Lietuvoje kol kas nėra kritiška. „Sergamumo užkrečiamomis ligomis Lietuvoje 2011“ apžvalgoje teigiama, kad sergamumas sifiliu, gonorėja ir chlamidioze 2011 m. palyginti su 2010 m. sumažėjo.

Sergamumas gonorėja per pastaruosius trejus metus (2009-2011 m.) atitinkamai sumažėjo nuo 11,5 iki 7,7 atv./ 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas sifiliu per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 9,6 iki 8,5 atv./ 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas chlamidioze 2007-2009 m. sumažėjo nuo 11,9 iki 9,6 atv./ 100 tūkst. gyventojų, o 2010 m. padidėjo iki 11 atv./ 100 tūkst. gyventojų, tačiau 2011 m. vėl nežymiai sumažėjo ir siekė 10,6 atv./ 100 tūkst. gyventojų.

Sergamumas ŽIV infekcija 2011 m. siekė 5,15 atv. 100 tūkst. gyventojų. 2010 m. šis rodiklis buvo žemesnis (4,7), o 2008 m. (prieš struktūrines įstaigų pertvarkas) buvo 2,8. Iš viso per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988-2011 m.) užregistruota 1900 ŽIV užsikrėtusių asmenų. Daugiausiai ŽIV infekcijos atvejų nustatyta Klaipėdos (516) ir Vilniaus (405) apskrityse.

Dominuojantis (70 %) ŽIV plitimo būdas Lietuvoje yra švirkščiamųjų narkotikų vartojimas. Tačiau per pastaruosius trejus metus šiuo būdu užsikrėtusiųjų sąlyginai mažėjo: 65 % visų naujai užsikrėtusiųjų ŽIV sudarė švirkščiamųjų narkotikų vartotojai 2009 m., o 2011 m. – 51,8 %. Iki 2012 m. Lietuvoje AIDS susirgo 295 ŽIV infekuoti asmenys. Trečdalis jų jau mirę nuo AIDS. Sergamumo AIDS rodiklis 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje (1.0) yra artimas ES šalių vidurkiui (0.9).

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis