Kraupios paslaptys, kurias slėpė mirties pensiono šeimininkė: beširdė maniakė nekaltos močiutės kailyje

Tipinė močiutė, kuri tyliais vakarais mezga megztinius, laisvalaikiu savo kiemelyje sodina gėlytes ir kepa nuostabiausius pyragus. Tik pyragų iš jos rankų geriau nevalgyti, o ir ieškoti, kas slepiasi žemėje po žydinčiomis gėlėmis, geriau nereikia.

„Ji man kažką primena“ - šmėstelėjo mintis bare sėdėjusiam vyrukui, kuris pamatė pro duris įžengiančią garbaus amžiaus damą. Tvarkingai apsirengusi, tačiau pasimetusi, ji atsisėdo prie baro ir maloniai nusišypsojo, kuomet tas pats vyrukas garsiai nusistebėjo vietos pasirinkimu, juk būtent ten šaldytuvo varikliukas pūtė karštį visu pajėgumu.

Dorotėja (Dorothea Puente) į Los Angelą atvyko norėdama pradėti gyvenimą iš naujo. Tačiau nauja pradžia buvo ne visai tokia, kokios ši tikėjosi: taksi, kuriuo ji vyko į Royal Viking motelį, tiesiog nuvažiavo su visais jos lagaminais. Pagailėjęs senutės, vyrukas pavaišino ją kokteiliu ir jiedu išsikalbėjo.

Charlesas - toks buvo nepažįstamojo vardas - pats nepastebėjo, kaip išpasakojo Dorotėjai viso savo gyvenimo istoriją. Pokalbis buvo toks atviras, kad Charlesas nepasikuklino ir pasiguodė gaunantis vos 576 $ iš socialinės rūpybos. „Ji pasakė, kad galiu gauti daugiau - iki 680 $ per mėnesį ir ji žino, kaip tai padaryti. Senutė atrodė tokia miela“ - pasakojo vyras.

Kitą dieną susitikę, naujieji draugai aptarė savo verslo planą, tačiau Charlesas negalėjo atsikratyti minties, kad Dorotėjos veidas jam labai pažįstamas ir sukelia neigiamas emocijas. Jam atrodė, kad naujosios pažįstamos nuotrauka buvo išspausdinta tarp policijos ieškomų asmenų sąrašo, tačiau abejonių netrūko: ar galėtų tokia miela močiutė būti nusikaltėle? Vis tik Charleso nuojauta pasitvirtino: naujame mieste Donna apsimetinėjusi senučiukė iš tiesų buvo dėl 9 žmogžudysčių ieškoma Dorotėja Puente.

Vida Press

Mirties pensionas

Sakramento mieste gyvenusi Dorothea savo name esančius kambarius už padorią kainą nuomodavo pagyvenusiems senukams. Iš kai kurių gyventojų buvo galima girdėti nusiskundimų namų šeimininke, esą ji neatiduoda jiems priklausančių laiškų ir pinigų, neleidžia užeiti į virtuvę ir naudotis telefonu. Kiti, priešingai, žavėjosi Dorotėjos dosnumu ir gyrė nepakartojamus jos patiekalus, kuriais šeimininkė vaišindavo namų gyventojus. O kuomet kuris nors iš nuomininkų išeidavo į aną pasaulį, niekas pernelyg daug reikšmės tam nesuteikė - juk pagyvenę žmonės.

1982 metais Dorotėja, kuriai tuo metu buvo 53 metai, apsigyveno su savo kone dešimtmečiu už ją vyresne drauge Rūta. Pagyvenusi moteris visai netrukus mirė perdozavusi medikamentų. Policijai mirtis atrodė įtartina, tačiau Dorotėja patikino pareigūnus, esą nelaimėlė sirgo depresija. Nepraėjo nė dvi savaitės, o prie namų durų vėl stovėjo policijos pareigūnai. Ji buvo kaltinama narkotikais nunuodijusi 74 metų senuką. Tą kartą Dorotėjai nepavyko išsisukti: 5 metus praleidusi kalėjime, galiausiai ji išėjo į laisvę turėdama daug naudingų, bet ne pačių geriausių pažinčių.

Kalėjime ji susirado ir vyrą. Kelerius metus susirašinėję, galiausiai burkuonėliai susituokė. Naivus jaunikis perrašė savo mylimajai visą turtą, o 1986 metais, praėjus vos metams nuo tos akimirkos, kai Dorotėja ištrūko į laisvę, vyro kūnas buvo rastas upės pakrantėje. Našlė ilgai neraudojo: vėl ėmėsi senų darbelių ir nuo 1987 iki 1988 metų namuose priglaudė 19 senolių, mokėjusių jai pinigus už gyvenamąją vietą.

Vida Press

Kapinės kieme

Buvo viena problema, kuri nedavė ramybės tiek patiems namų gyventojams, tiek kaimynams. Tvyrantis kvapas, ypatingai sustiprėjantis karščių metu, tiesiog gniauždavo kvapą. Dorotėja visiems skundėsi, esą nieko negali padaryti, nes dėl visko kalta sena kanalizacija. Kas žino, kiek ilgai būtų pavykę slėpti tiesą, jei ne policijos vizitas dėl pradingusio šių namų gyventojo - šizofrenija sirgusio 50-mečio Alvaro. Kaip visuomet maloni Dorothea pakvietė pareigūnus užeiti ir jaustis kaip namuose, tačiau tvyrančios smarvės buvo neįmanoma apsikęsti.

Į kiemą išėję pareigūnai pajuto, kad dvokas čia dar stipresnis, o vietomis žemė papurenta, tarsi neseniai būtų kasta. Visi įtarimai pasitvirtino, kuomet vienas iš pareigūnų nusprendė patikrinti, iš kur sklinda ši smarvė. Iš po žemių vyras iškapstė nukirstą ranką, o iš namų išlėkusi Dorotėja vos nenualpo - taip įtikinamai vaidindo, kad niekam nekilo jokių įtarimų. Vienas po kito buvo ištraukti 7 negyvėliai. Kai kurie neturėjo rankų ir kojų, vienos mirusiosios riešai buvo surišti, o ant kitos nelaimėlės rankos buvęs laikrodis vis dar tiksėjo.

Sutrikusi, tačiau šaltus nervus išsaugojusi Dorotėja policijos pareigūnų ramiai pasiteiravo, ar yra sulaikoma. Pareigūnai tikrai nesitikėjo, kad prieš jų akis stovi šaltakraujė žudikė geros močiutės veidu. Sulaukusi neigiamo atsakymo, Dorotėja paprašė leidimo nueiti į greta esančią kavinę, kurioje galėtų atgauti kvapą nuo ką tik patirto šoko. Pareigūnai ne tik neprieštaravo, bet ir padėjo pagyvenusiai damai prasibrauti po susirinkusių žurnalistų ir smalsuolių būrį. Kai tiesa išaiškėjo, senučiukė jau buvo toli...

Vida Press

Lengvas gyvenimas už svetimus pinigus

Dorotėja pasisavindavo dingusių senukų pensijas. Pastarieji dažnu atveju buvo vieniši, niekam nereikalingi, tad ir pasigesti jų nebuvo kam. O kiekvieną mėnesį kapsintys tūkstančiai leido Dorotėjai laisvai gyventi, niekuo nesirūpinant. Teismo metu šiai moteriai nesuvirpėjo nė vienas raumenukas, o savo kalbos metu prokuroras prisiekusiesiems tarė: „Dorotėja Puente nužudė devynis žmones. Geriau neatsisukite į šią moterį nugara...“

Dorotėja buvo nuteista iki gyvos galvos be galimybės išeiti anksčiau laiko. Tuo metu jai buvo 64 metai. 2011 metais, sulaukusi 82 metų, senoji ponia mirė.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis