Pasąmonės galios: ką iš tiesų reiškia mūsų sapnai

COSMO redakcijoje ne tik įprasta dalytis įdomiais sapnais: neretai draugiškai mėginame juos ir šifruoti, aiškintis. Gal ir tu nubudusi čiumpi į rankas sapnininką arba lendi į internetą rausti sapno prasmės.

Klausimų sukėlęs sapnas – reiškinys, su kuriuo bent kartą yra susidūręs kiekvienas mirtingasis. Nakties reginius perprasti mėgino jau senovės egiptiečiai ir graikai: jie sapnus laikė dievų žiniomis, perduodamomis per išrinktuosius – žynius, pranašus. O lietuviai pagonys baiminosi naktinės dvasios Gailos, kuri sapnuose kankindavo ne tik žmones, bet ir gyvulius.

Žodžiu, sapnus visada supo mistikos rūkas. Tik šiuolaikinis mokslas į juos žvelgia racionaliau, jokių kontaktų su aukštesnėmis jėgomis neįžvelgia. Tiesa, dėl vieno dalyko net ir dabarties mokslininkai sutinka su senųjų civilizacijų atstovais: sapnas gali būti pasąmonės siunčiama informacija. Reikia tik ją tinkamai išsiaiškinti ir panaudoti.

Miego spiralė
Kai draugė guodžiasi visą naktį sapnavusi košmarus, nuramink ją: taip tikrai nebuvo. Sapnai trunka vos vieną dvi valandas per naktį. Greičiausia esi girdėjusi ir tai: tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žmogus visą laiką miega vienodai. Iš tiesų egzistuoja kelios miego stadijos, per kurias smegenys, kaip ir visas kūnas, dirba pagal tam tikrą programą.

Somnologai, miego problemų specialistai, miego procesą dalija į penkias fazes. Iš pradžių – snaudimas: užmiegame, tačiau mus dar lengva grąžinti į realybę. Tarkim, mobiliojo telefono žinutės signalu. Jei niekas netrukdo, pereiname į antrąją fazę – miego pradžią, kai sąmonė palengva atsijungia. Tai trunka apie 20 minučių, vėliau prasideda trečioji fazė – gilus miegas, paskui ketvirta – dar gilesnis lėtas miegas. Tuo metu kvėpavimas ir širdies plakimas sulėtėja, sapnuojame sapnus, kurių vėliau neprisimename. Giliausiai įmigęs žmogus būna 20–30 minučių. Tada prasideda savotiškas išnirimas – grįžtama prie antrosios fazės. Logiškai mąstant, turėtume nubusti, bet ne: pereiname į penktąją fazę – panyrame į vadinamąjį paradoksinį, arba greitąjį, miegą. O paradoksas toks: mes miegame, tačiau mūsų organizmas drauge su smegenimis veikia taip, tarsi seniai pabudęs būdrautų. Kaip tik šiuo trumpuoju periodu, kuris trunka vos 10–15 minučių, žmogus aiškiausiai regi sapnus, kuriuos prisimena ir nubudęs. Per naktį ciklas kelis sykius kartojasi, todėl sapnuojame keturis penkis kartus. Šiuo atžvilgiu žmogus ne itin skiriasi nuo daugumos gyvūnų, kurie taip pat miega fazėmis ir sapnuoja. Juk matei, kaip per miegus inkščia ir letenėlėmis trūkčioja šunys. O paskui staiga nubunda.

Fiziologų nuomone, gyvūnams sapnai reikalingi, kad smegenys apdorotų nemiegant įgytus įgūdžius – tuos, kurie padeda išvengti pavojaus. Tai – tarsi savotiška vidinė treniruotė. Mes, žmonės, per evoliuciją įgijome dovaną mąstyti, todėl mūsų sapnams būdinga dar kitų įvairių funkcijų. Jie padeda suvokti save, perprasti slaptas baimes, norus, pamatyti užslėptas galimybes.

Kas čia slepiasi
Žmogaus asmenybę preparuojantys psichoanalitikai jau seniai sapnų analizę laiko vienu terapijos elementų. Galime guostis, kad bijome boso ar anytos, kad svajojame viską mesti ir traukti, kur akys veda, kad nerimaujame, nes aplink mylimąjį darbe sukasi simpatinga kolegė, – šie sąmoningai suformuluoti pavojai bus tik ledkalnio viršūnė, kaukė, vaidmuo, kurio tikrumu norime tikėti: psichoanalitikams kur kas labiau rūpi mūsų pasąmonė, o prasibrauti iki jos kaip tik ir padeda sapnai.

Laima iš Lietuvos provincijos į Vilnių atvyko 18-os. Baigusi ekonomikos studijas, įsidarbino viename didžiausių bankų. Mergina pasirodė esanti tvirta karjeristė. Vilkėjo vien griežtus kostiumėlius, su kolegomis kalbėjo vadovaujamu tonu. Jai sekėsi – netrukus pradėjo eiti svarbaus departamento vadovės pareigas. Tik štai asmeninis gyvenimas visiškai nenusisekė: vyrai jos vengė. Atsidūrusi pas psichologą, moteris papasakojo nuolat pasikartojantį sapną: ant jos būsto slenksčio pasirodo graži moteris raudona suknia, tačiau niekada taip ir neįžengia vidun. Tik po ilgos terapijos Laima pripažino: kaip tik tokia ji ir svajoja būti – švelni, minkšta, bet ne rūsti ir ryžtinga. Tačiau dėl karjeros gniaužia visas moteriškumo apraiškas, leidžia joms atsiskleisti tik sapne.

S.Freudo aiškinimu, sapnai – užmaskuoti ir užspausti mūsų norai. Bet dar V a. pr. Kr. gyvenęs pirmasis pasaulio istorikas Herodotas pastebėjo: “Dažniausia žmonės sapnuoja tai, apie ką galvoja dieną.” Tai patvirtintų ir bet kurio iš mūsų praktika. Antra vertus, ne vien norais ir mintimis sapnai grįsti: esama ir įvairiausių psichikos fenomenų. Pavyzdžiui, kūrybinių idėjų, baimių, gamtovaizdžių, prisiminimų. Pavyzdžiui, vaikas gali susapnuoti karuselę, jei tėvai jam prieš tai neleido ja pasivažinėti. Bręstant smegenys bei atmintis prisipildo informacijos, vaizdinių, išgyvenimų, dėl kurių mūsų sapnai tampa vis turiningesni, įvairialypiai. Iš tokios sudėtingos struktūros išskirti, kas svarbiausia, pajėgus tik specialistas. Nors, be abejo, galima užsiimti ir savianalize. Tarkim, rašyti sapnų dienoraštį. Jei pastebėsi, kad siužetai kartojasi, susimąstyk: pasąmonė mėgina tau kažką pasakyti.

Ligų pranašai
Jei S.Freudas galėtų išstudijuoti šiuolaikinių psichofiziologijos tyrinėjimų išvadas, tikriausia persvarstytų savo sapnų teoriją. Šiandien sapnų aiškinimas neapsiriboja vien neurozėmis, slepiamais troškimais ar baimėmis. Sapnais signalus gali siųsti iš esmės visi organai, kurie nesugeba iki mūsų prisibelsti dieną. Štai nuolat sapnuoji, kad kyla problemų dėl dešinės kojos, ir galop išaiškėja, kad tikrai esi patyrusi jos mikrotraumų, kurių kasdieniame gyvenime nė nepastebi. Eksperimentai patvirtina: miegant smegenys iš tiesų apdoroja vidaus organų siunčiamus signalus. Vadinasi, ir jie gali lemti sapnų turinį. Tik štai kas iki šiol neaišku: kuo tie signalai pavirsta. Realiai miegant juntamu skausmu ar vaizdiniais, kuriuos reikia išaiškinti? Kai kurie mokslininkai siūlo sudaryti savotišką medicininį sapnininką: pasak jų, apie plaučių problemas signalizuoja sapnai, kuriuose dūstame, skrandžio negalavimus – sapnai, kuriuose per prievartą kemšame nemalonų maistą. Beje, sapnai apie problemas gali informuoti gerokai anksčiau, nei iš tikrųjų pajuntame kokių nors simptomų.

Fiziologai prie ligų kategorijos priskiria ir erotinius sapnus. Jie byloja apie hormonų pokyčius, o tai sietina su skydliaukės padidėjimu. Lytiški sapnai prasideda maždaug nuo 13–14 metų. Itin dažnai erotinių sapnų regi 40–45 metų moterys – mokslininkų nuomone, dėl lytinio geismo, padidėjusio prieš menopauzę. Kad ir kaip ten būtų, jei intymūs nakties vaizdiniai tave pradėjo lankyti itin dažnai, metas kreiptis į endokrinologą.

Kompiuteris ant pečių
Paklausk mokslininko, kodėl regime sapnus, ir jis leisis į nesibaigiančius svarstymus, pateiks dešimtis įvairiausių hipotezių. Nes žmogaus smegenys – tikras superkompiuteris, apie kurį net ir dabar žinoma pernelyg mažai.
Tarkim, kankiniesi negalėdama išspręsti kokios nors užduoties ar rasti tinkamos išeities. Tačiau užmiegi – ir staiga susapnuoji klaidą, kurios nepastebėjai, ar kas nors pataria, kuria linkme judėti. Psichoterapeutė Ilana Simons smegenis lygina su kompiuteriu, galinčiu dirbti net miego režimu. Tuo metu šis kompiuteris ne tiek įkrauna bateriją, kiek atlieka savotišką defragmentaciją – surūšiuoja duomenis, pašalinęs tuščius tarpus tarp užpildytų klasterių (grupių) ir sukūręs naujus elementų ryšius. Miegant protas lengviau randa kūrybinių sprendimų, mat tada išsijungia smegenų zona, kontroliuojanti logiką ir atsižvelgianti į socialinius apribojimus. Kitaip tariant, sapnuojant neveikia nustatyti tabu, ir mes gauname progą mąstyti taip, kaip neleistume sau nubudę.

Esminė sapnų savybė – kaupti svarbiausią informaciją apie žmogų ir jį supantį pasaulį tokiu pavidalu, kokį tas žmogus galėtų suvokti. Štai kodėl sapnai visada būna simboliniai. Bet kuris vaizdas ar įvykis atspindi kurį nors sapnuojančiojo asmenybės aspektą. Žodžiu, kiekvienas sapno personažas – dalis tavęs. Jei taip, neprasminga dalyti sapnų į svarbius ir nelabai. Lieka kitas klausimas – kiek aktualią problemą sprendžia tavo sapnas.

Tiesa, jei nori, kad miegas ir sapnai padėtų, stenkis neperkrauti smegenų pašaline informacija. Jei vakare žiūrėsi serialus ar ištisas valandas skaitysi, smegenys, užuot sprendę problemą, naktį ims rūšiuoti šiukšles. Tarptautinės sapnų tyrinėjimo asociacijos (taip, yra ir tokia) nario profesoriaus Ernesto Hartmanno teorija skelbia, jog ginami miego mes problemas įveikiame emociniu lygmeniu, be racionalaus proto įsikišimo ir draudimų.

O gal patikėk?
Netiki jokiais sapnais ir pranašystėmis. Bet vieną naktį susapnuoji drugelius. Papasakoji draugei, o ši nušvinta: drugeliai reiškia nėštumą. Netrukus išaiškėja, jog iš tiesų laukiesi! Tokie nutikimai gali sugluminti net didžiausią skeptiką. Tik psichoanalitikai čia jokios magijos ir vėl nemato. Jie tuoj racionaliai viską išaiškina: matyt, mintis apie vaiką jau seniai zujo tavo galvoje.

Užprogramuotos tam smegenys galėjo įsiminti bet kokią su vaikais susijusią informaciją. Gal kur nors kada nors jau girdėjai apie drugelius ir nėštumą, tik to nepameni, o smegenyse ši žinia nusėdo ir reikiamu momentu vaizdu išsiskleidė sapne. Tokiu būdu psichologai gali išaiškinti iš esmės visus pranašiškus sapnus – juk mokslui nepatinka mistika. Nuojauta, kad kas nors negera nutiks tau brangiems žmonėms, pasak specialistų, susijusi su tuo, jog puikiai numanai silpnąsias artimųjų puses. Tarkim, žinai, kad tavo vaikinas karštakošis, todėl gali susapnuoti jį įsivėlusį į muštynes. Jei po kelių dienų jis iš tiesų su kuo nors susipeš, pamanysi, kad matei pranašišką sapną. Nors tai bus tik nuolatinių tavo būgštavimų ir realaus įvykio sutapimas.

Vis dėlto net kiečiausiems sapnų specialistams pasitaiko atvejų, kurių interpretuoti nepavyksta. Nes, nepaisant visų tyrinėjimų bei racionalių aiškinimų, sapnai vis dar lieka ganėtinai neištirta zona. Net rimti mokslo žmonės privačiuose pokalbiuose pripažįsta: ne visada viskas taip paprasta, kartais pranašiškų sapnų išties neįmanoma paaiškinti jokia logika: mes kažkokiu nesuvokiamu būdu gauname signalą apie ateitį.

Ką gi, teks laukti, kol sapnus dengiantis paslapties šydas bus dar labiau praskleistas. Svarbiausia, kad jau žinome: tuščių sapnų nebūna. Kiekviena naktį regėta nesąmonė gali būti paaiškinta.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis