Streitedžai – maištautojai ir prieš sistemą, ir prieš alternatyvą

Steitedžai, nors yra gan populiari subkultūra, jie nerūko, nevartoja alkoholio ir narkotikų. Kokie jie maištautojai, tu paklaustum, jei nusivylimo nemalšina svaigalais? Streitedžai maištauja prieš tai, kokiais būdais savo nepasitenkinimą reiškia kiti.

Jie propaguoja vegetarizmą ir veganizmą (tai atsisakymas vartoti produktus, kurie pagaminti iš gyvūnų, jų kailių, mėsos, ragų ar kaulų, bei produkcijos, kuri gaminama, atliekant bandymus ar testus su gyvūnais).

Jie atsisako vartoti ir žuvį, ir mėsą, ir vištieną, ir jūros gėrybes. Kai kurie jų nevartoja nė medaus, ar kiaušinių.

Žinoma ne visi streitedžai laikosi tokios tvirtos ideologijos. Jie tiesiog stengiasi priversti visuomenę susimąstyti, ką jie deda į burną ir kokia to maisto, drabužio, papuošalo kaina gamtai. Vegetarizmas ir veganizmas – tai ne būtinybė, tačiau natūralus streitedžo gyvenimo būdo tikslas.



Streitedžai ( Straight-edge ) kilo iš hardkoro (hardcore) ir pank (punk) muzikos stilių.

Streitedžų gyvenimo stilius yra pankų, "hip hoperių" ir gamtosaugininkų mišinys.

Jiems ypač didelį vaidmenį ideologijoje vaidina muzika, greita, energinga, sunki. Hardkoro muzika – tai pykčio ir mąstymo apie gyvenimą samplaika. "Hardkoristai" dainuoja apie kovą su sistema ir jos beprasmiškumą, prieštaravimą žmogaus prigimčiai ir laisvei jautis gyvu. Jie kovoja su politikos galia, nefunkcionalia valdžia ir visuomenės nustatytais gyvenimo rėmais. Tai liūdesio ir pykčio susidūrimas muzikoje, kartais išsiveržiantis gatvės pankroko stiliumi, kartais mėgėjiška lyrika.

1970 – 1980 metais jaunuoliai ir alternatyvios muzikos grupės susibūrė į judėjimą. Tiksliai jie nebuvo pasivadinę, net nežinojo, ką daro, tačiau aiškiai suprato, kad nepritaria tam, kas buvo daroma aplink juos: destrukcija, nepagarba, neteisybė, kančia, skausmas, žmonių šaltumas, maivymasis, nenuoširdumas.

Jie propagavo pankišką ir maištingą gyvenimo būdą. Jie nepripažino kredo: "f*** you and f*** the world" (angl."velniop jus ir velniop pasaulį").

Būdami per jauni asmenys vartoti alkoholį, jie atsisakydavo jo net tada, kai gerti siūlydavo vyresni. Paprastai tokią ideologiją žymėjo jų sukurtas ženklas X’s.

Vienas žymiausių ir puikiausiai streitedžų kultūrą apibūdinančių dainų yra tekstas, parašytas Minoro Threato 1981 metais. Jis pasakoja: "Aš esu žmogus toks pat kaip ir tu, tačiau turiu geresnių užsiėmimų negu sėdėti ir p**ti galvą, tampytis su gyvais numirėliais aplink ar uostyti baltą š***. Aš negalvoju apie greitį. Man jo tiesiog nereikia. Aš turiu streitedžą."

("I'm a person just like you

But I've got better things to do

Than sit around and f*** my head

Hang out with the living dead

Snort white sh** up my nose

Pass out at the shows

I don't even think about speed

That's something I just don't need

I've got the straight edge"
)

Kas traukia jaunuolius prisijungti prie šio judėjimo?



Paprastai jie ima mąstyti apie savo gyvenimą ir nenori paklusti kitų valiai, taip pat atsisako mados vėjų rūkyti, vartoti narkotikus, pritapti prie kvailos minios. Jie pritaria streitedžų ideologijai, mato visuomenėje esančias problemas ir nenori su jomis tikytis. Streitedžai prieštarauja įgyvendinamai politikai, siekiant narkotikų ar alkoholio prevencijos tarp jaunų žmonių.

"Jiems iš tikrųjų niekas nerūpi, jie labai primygtinai kartoja: "nustok tai daryti, tai baisu", tačiau išties jiems tas pats. Socialinės reklamos yra propaganda ir tie patys pinigai,"- sakė vegetarė Ieva.

"Geriausia antireklama yra pačio žmogaus nusistatymas likti stipriam ir teisingam prieš save patį. Rask alternatyvas: pasinerk į muziką, realizuok save, stenkis padaryti kažką tinkamo, svarbaus, naudingo," – sakė ji.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis